Oro kondicionieriai. Ką turime žinoti?

Tiesa ar mitas, kad oro kondicionierius kenkia žmogaus sveikatai? Visuomenės sveikatos saugos specialistai tvirtina, kad daugiausia problemų kyla dėl nemokėjimo tinkamai naudotis šiuo įrenginiu. Didžiausia klaida – nustatytas per didelis temperatūrų kontrastas tarp kondicionuoto oro automobilyje ar patalpose ir lauko oro temperatūros.

Didžiausias leistinas lauko ir automobilio/patalpos oro temperatūros svyravimas turėtų būti ne didesnis nei 6-8 laipsniai Celsijaus. Kuo žmogus labiau užsigrūdinęs, tuo mažesnį poveikį jam turi temperatūros svyravimas. Tačiau jei lauke – 35 laipsnių karštis, o automobilyje oro kondicionavimo sistema palaiko 16 laipsnių Celsijaus mikroklimatą, temperatūrų kontrastas gali pakenkti ir labai užsigrūdinusiam žmogui.

Automobilyje naudojant oro kondicionierių, patartina iškart nenustatyti žemiausios temperatūros. Šalto oro srautą reikia sureguliuoti taip, kad srovė būtų ne per smarki. Šalto oro srautas negali pūsti tiesiai į veidą. Antraip iš automobilio į lauką išlipusiam žmogui peršalimas yra garantuotas.

Automobilio ventiliacijos sistemą reikia sureguliuoti taip, kad šaltas oras nepūstų į jame esančius žmones. Beje, dažniausia peršalimo ligos žmones užklumpa per pirmąjį kondicionieriaus naudojimo mėnesį.

O kaip gintis nuo karščio, jei automobilyje nėra oro kondicionieriaus? Jei automobilis yra įkaitęs nuo tiesioginių saulės spindulių, prieš važiuojant reikėtų išvėdinti saloną. Saulėtą dieną ilgesniam laikui paliekant automobilį lauke, priekinį jo stiklą iš vidaus galima užklijuoti specialia plėvele – oras salone įkais 3-5 laipsniais mažiau.

Skeptiškai oro kondicionierius vertinantiems žmonėms visuomenės sveikatos specialistai primena, kad ne rečiau peršalimo ligomis vasarą serga ir važinėjantieji atidarytais automobilių langais. Perpūtus skersvėjui, juos dažnai vargina ne tik peršalimo ligos, bet ir kamuoja kaklo bei nugaros skausmai.

Per karščius gerą žmogaus savijautą nemažai lemia ir patalpose įrengta oro kondicionavimo sistema. Gaivus oras leidžia ne tik geriau jaustis, bet ir būti aktyvesniems ir darbingesniems.

Patalpose oro kondicionieriumi irgi reikia naudotis protingai bei saikingai, vengti didelio temperatūrų svyravimo, nes galima pakenkti akių ir kvėpavimo takų gleivinei, odai. Patalpose esantis žmogus neturi jausti tiesioginių oro gūsių, o oro srovė neturėtų pūsti tiesiai į nugarą.

Kad oro kondicionierius nekenktų sveikatai, jį reikia tinkamai prižiūrėti – reguliariai papildyti šaldomosios medžiagos kiekį, išvalyti dulkes ir kitus nešvarumus iš vidinio ir išorinio įrenginio blokų, kondensato vamzdelio, patikrinti elektrinę įrenginio dalį ir darbo režimus. Netinkamai eksploatuojamas oro kondicionierius gali tapti alerginių ir infekcinių ligų priežastimi. Jei dar tik ketinate įsigyti kondicionierių, rinkitės skleidžiantį kuo mažesnį triukšmą. Įsitikinkite, kad kondicionieriuje naudojama nekenksminga aplinkai šaldomoji medžiaga.

Primename, kad gyvenamųjų patalpų ir lankytojams skirtų visuomeninių patalpų temperatūra šaltuoju laikotarpiu yra 18-22 laipsniai Celsijaus, šiltuoju – 18-28 laipsniai Celsijaus šilumos. Didelį poveikį sveikatai daro ir oro drėgmė. Idealiausia žmogus jaučiasi patalpose, kuriose santykinė oro drėgmė šiltuoju laikotarpiu sudaro 35-65 procentų ir šaltuoju – 35-60 procentų. Moksliniai tyrimai rodo, kad minimaliai vėdinamose patalpose gyvenantys ir dirbantys žmonės serga dvigubai dažniau negu tie, kurių patalpos yra nuolatos vėdinamos (Oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu turėtų būti 0,15–0,25 m/s, o šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s).