2021 m. sausį Europos Parlamento Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas, siekdamas didinti visuomenės informuotumą ir supratimą aktualiais oro taršos klausimais, pristatė neseniai atliktos studijos „Oro tarša ir COVID-19“ rezultatus.
Šio tyrimas tikslas buvo išsiaiškinti, kokį poveikį sveikatai daro oro tarša ir koks oro taršos poveikis COVID-19 infekcijai, užsikrėtimui ir jos plitimui. COVID-19 pandemijai ir toliau plintant pastebima, kad infekcijos perdavimui įtakos gali turėti daug veiksnių, įskaitant oro taršą. Tyrimai parodė, kad oro tarša padidina ligos dažnį ir sunkumą, tačiau dar turima per mažai duomenų, kad galima būtų užtikrinti jų tikslumą, vis dar nėra aiškus kiekybinis oro taršos poveikis ligai.
Pagrindinės atlikto tyrimo prielaidos:
- Oro tarša sukelia lėtines ligas, tokias kaip astma, lėtinė plaučių obstrukcinė liga, plaučių vėžys, širdies ligos ir diabetas. Kaip žinoma, daugelis šių ligų lemia hospitalizavimą COVID-19 infekcijos atveju, sunkią ligos eigą ar netgi mirtį. Jau vien dėl šios priežasties oro taršos neigiamas poveikis COVID-19 pandemijai kelia rimtą susirūpinimą.
- Įrodyta, kad oro tarša sumažina kvėpavimo takų atsparumą bakterinėms ir virusinėms infekcijoms, išskyrus sunkų ūminį kvėpavimo takų sindromą. Tačiau atsiranda įrodymų, kad žmonės, gyvenantys didelės taršos zonose, turi didesnę tikimybę užkrėsti SARS-CoV-2, dėl to yra didesnė tikimybė susirgti COVID-19. Tačiau infekcijos protrūkiai ir oro tarša taip pat yra susiję ir su gyventojų tankumu bei kitais kintamaisiais, tad iki šiol labai sunku įvardinti bet kokį specifinį taršos poveikį, atskirti jį nuo kitų COVID-19 ligos protrūkių priežasčių. Tikėtina, kad iki šiol atliktų tyrimų metu oro taršos poveikis COVID-19 atsiradimui ir sunkumui buvo pervertintas.
- Yra metodų, kaip atlikti daug tikslesnius oro taršos ir COVID-19 sąsajų tyrimus, tačiau tokie tyrimai yra sudėtingesni, o norint gauti reikiamus duomenis, kyla asmens duomenų privatumo problemos. Norint ištirti, ar oro tarša daro įtaką SARS-CoV-2 infekcijai ir COVID-19 rezultatams, reikalingi didelės raiškos laiko ir erdviniai duomenys. Po kelerių metų mokslininkų bendruomenė galės taikyti visas pažangias priemones oro taršos poveikiui tirti didelėse kohortose ir administracinėse duomenų bazėse, turėdama puikias galimybes įtraukti individualaus lygio duomenis.
- Įrodyta, kad trumpalaikis oro taršos poveikis padidina hospitalizavimą dėl kvėpavimo ir širdies ligų. Didelės dalies sirgusių COVID-19 infekcija žmonių būklę apsunkino ilgalaikės nepalankios pasekmės, veikiančios širdies, kvėpavimo ir kitas žmogaus organų sistemas. Kyla pagrįstas susirūpinimas, nes šias būkles gali pabloginti ilgalaikis oro taršos poveikis.
- Bendras oro taršos poveikis širdies ir lėtinėms plaučių ligoms yra gana didelis, kad motyvuotų agresyvią oro taršos mažinimo politiką. Tokia politika greičiausiai gyventojus taip pat apsaugos ir nuo COVID-19 mirčių, galbūt siejamų su oro tarša.
Studijos „Oro tarša ir COVID-19“ apžvalgą parengė Aira Jasalinytė −Rakauskienė, Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos specialistė, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras
