Jau įpusėjo valstybinių brandos egzaminų sesija, tad belaukiant jų rezultatų galima palyginti, kaip aktyviai mokslo metų metu internetu mokėsi skirtingų klasių mokiniai. Vienos didžiausių Lietuvos skaitmeninio ugdymo platformų „EDUKA klasė” specialistai apibendrino per visus mokslo metus ir atskirai karantino laikotarpiu surinktus duomenis. Paaiškėjo, kad aktyviausiai virtualioje aplinkoje mokėsi visai ne abiturientai ir net ne vyresniųjų klasių mokiniai, o pradinukai. Vien lietuvių kalbos ir matematikos užduotys internetu jiems buvo skirtos beveik 2 mln. kartų.
Daugiausia atlikta lietuvių kalbos užduočių
Pasak platformą „EDUKA klasė” administruojančios bendrovės „Šviesa” Skaitmeninių produktų skyriaus vadovės Gabijos Jurevičiūtės, dėl koronaviruso įvestas karantinas gerokai išaugino skaitmeninės ugdymo platformos naudojimą. Belaukiant naujų mokslo metų pradžios jau ruošiamasi antrajai viruso bangai, todėl įgytą nuotolinio mokymosi patirtį gali tekti pritaikyti dar kartą, ypač vyresniųjų klasių mokiniams.
Įdomu tai, kad skaitmeninėmis užduotimis skirtingų dalykų ir amžiaus grupių mokytojai naudojosi nevienodai. Patys aktyviausi iki šiol buvo pradinukų mokytojai – vien per karantino laikotarpį jie pradinukams uždavė 320 tūkst. kartų atlikti lietuvių kalbos užduotis ir daugiau nei 165 tūkst. kartų – matematikos. Vaikai ne tik atliko užduotis, bet ir skaitė nurodytus skyrius vadovėliuose. Skaityti lietuvių kalbos pamokų medžiagą buvo užduota 533 tūkst. kartų, matematikos – 459 tūkst. kartų.
„Vyresnėse klasėse itin aktyviai ugdymo internetu galimybe naudojosi penktokų, bei devintų-dvyliktų klasių mokiniai. Jaunesnieji virtualioje aplinkoje dažniausiai gilinosi į istorijos ir geografijos dalykus, o vyresnieji sprendė lietuvių kalbos ir biologijos užduotis. Tarp vyresnių klasių patys aktyviausi buvo 9-12 klasių lietuvių kalbos, 9-11 klasių biologijos, 5-8 klasių istorijos, ir 6-7 klasių geografijos mokytojai”, – teigia G. Jurevičiūtė.
Aktyvūs buvo ir tėvai
Kol vaikai pratinosi prie mokymosi namuose, į ugdymo procesą itin aktyviai įsitraukė ir tėvai. Pasak G. Jurevičiūtės, klientų aptarnavimo komandai yra tekę atsakinėti į pačius įvairiausius klausimus, kartais net gana kurioziškus.
„Kai kurie tėvai skambindavo paklausti, ar teisingai jie su vaiku pažymėjo atsakymą, buvo net prašymų pataisyti vertinimus. Tuo tarpu mokiniai stengėsi jokiu būdu nesuklysti, paskambinę mums prašydavo leisti pakartoti užduotį, nes ką nors ne taip padarė. Žinoma, kad pakartoti užduotį ir skirti vertinimą gali tik mokytojas, tačiau čia galime pastebėti mokinių baimę suklysti ir norą viską atlikti idealiai. Tai gali lemti ir per didelis tėvų spaudimas, tačiau užduotys juk yra kuriamos tam, kad išmoktume, pasitikrintume žinias ir galėtume tobulėti toliau”, – pastebi G. Jurevičiūtė.
Abiturientai jautėsi nuskriausti
Dvyliktokus egzaminams ruošusi Šiaulių Didždvario gimnazijos anglų kalbos mokytoja metodininkė ir Tarptautinio bakalaureato mokytoja Ana Chvostova pastebi, kad abiturientai pasijuto nuskriausti, nes stresas dėl baigiamųjų egzaminų ir neapibrėžtos situacijos trukdė mokytis. Jos auklėtiniai minėjo, kad mokymasis mokykloje, pamokos su mokytojais būtų padėję jaustis saugiau ir atlieptų jų asmeninius poreikius.
„Mokytis sėdint priešais kompiuterį vaikams nėra neįprastas būdas. Jie jautėsi kaip žuvys vandenyje. Pamokose, skirtose mokslo metų refleksijai, daugelis mokinių sakė, jog jiems patiko toks mokymosi procesas, jie jautėsi saugūs. Tačiau nemažai jų paminėjo, kad labai pasiilgo „gyvo” kontakto: draugų ir mokytojų”, – atskleidė A. Chvostova.
Internete vyravo testo tipo užduotys
Skaitmeninės ugdymo priemonės diktuoja tam tikra užduočių tipą – internete vyrauja testinės užduotys, nors ši tendencija keičiasi. Vertinant „EDUKA klasės” platforma besinaudojusių beveik 20 tūkst. mokytojų darbą, paaiškėjo, kad per šiuos mokslo metus didesnė jų dalis patys kūrė atviro tipo užduotis. Vien per karantino laikotarpį buvo užduota virš 381 tūkstančio testo tipo užduočių, ir beveik 237 tūkst. atvirojo tipo klausimų, sukurtų pačių mokytojų. Iš visų „EDUKA klasės” platformoje įkeltų užduočių mokytojų sukurti atvirojo tipo klausimai sudaro 39 proc., o testų yra daugiau – 61 proc.
Kurti užduotis ir pateikti jas mokiniams internetu mokytojus paskatino paskelbta nepaprastoji padėtis ir neįprasta mokymosi situacija. Vien per karantino laikotarpį sukurtos užduotys sudarė apie 88 proc. visų per šiuos mokslo metus minėtoje platformoje sukurtų užduočių.
Ruošiamasi ir pakartotiniam karantinui
„EDUKA klasės” kūrėjų atstovės G. Jurevičiūtės teigimu, ateinančiais mokslo metais mokinių ir mokytojų aktyvumas virtualioje ugdymo aplinkoje bus dar didesnis. Pasak jos, tai paskatins ne tik kovos su koronavirusu tąsa, bet ir didėjantis mokytojų iniciatyvumas.
„Mokytojai vos per porą mėnesių padarė milžinišką pažangą ir smarkiai patobulėjo, ištyrinėjo ir išbandė įvairias ugdymo priemones, tačiau matome dar daug neišnaudoto potencialo. Vienas iš jų – mokytojų gebėjimai savarankiškai kurti užduotis. Savo mokiniams užduotis parenka ir pritaiko beveik kiekvienas sutiktas mokytojas, tačiau ne visi jas perkelia į skaitmeninį formatą. Šiais metais vienokio ar kitokio tipo užduotis mūsų platformoje kūrė tik apie 20 proc. visų aktyvių „EDUKA klasės” platformą naudojusių pedagogų. Tikimės, kad jų bus daugiau”, – pabrėžė „Šviesos” Skaitmeninių produktų skyriaus vadovė G. Jurevičiūtė.
