Papasakojome istoriją, kas atsitinka deginant žolę
Daugiau nei 90 proc. miško gaisrų kyla dėl neatsargaus žmonių elgesio. Pernykštės žolės deginimas – dažniausia pavasarinių miško gaisrų priežastis, dažnai persimetanti į gyvenamuosius ar ūkinius pastatus. Pernai Lietuvoje išdegė apie 100 hektarų miškų, regioninių padalinių priešgaisrinės komandos bei miškų pareigūnai, pagal gautus pranešimus apie kilusius miško gaisrus, buvo išvykę į gaisravietes daugiau nei 490 kartų.
Dėl žolės gaisrų kiekvienais metais nukenčia ne tik gamta, bet ir žmonės bei jų turtas. Viename degančio miško hektare žūva 6–7 mln. dirvožemyje gyvenančių mikroorganizmų: daugybė augalų, vabzdžių, smulkiųjų gyvūnų, perinčių paukščių. Be to, deganti sausa pievos paklotė išskiria ir įvairias sveikatai kenksmingas kietąsias daleles, kurių sudėtyje yra suodžių, dervų, nesudegusių medžiagų ir neorganinių atliekų, kurios gadina sveikatą. Saugokime gamtą ir savo sveikatą.
VĮ Valstybinių miškų urėdijos informacija