Elena RINKEVIČIENĖ
„ŪP“ korespondentė
Regis, gera iniciatyva sutvarkyti gimtojo miestelio aplinką ar kitą apleistą teritoriją turėtų sulaukti bendruomenės palaikymo. Tačiau, kaip sakoma, mišką kerta, skiedros lekia. Tos skiedros ir drumsčia gyventojų santarvę Lekėčiuose (Šakių r.).
Į „Ūkininko patarėjo“ redakciją kreipėsi lekėtiškis, primygtinai paprašęs neminėti jo pavardės, ir išdėstė, jo teigimu, didelės vietos gyventojų dalies pasipiktinimą bei nerimą dėl galimai niokojamos gamtos. Pašnekovo įsitikinimu, vietos gyventojas Arūnas Matusevičius, prisidengdamas viešuoju interesu, savo privačioje valdoje vykdo rekreacinį aplinkos tvarkymo projektą, bet tuo pat metu žaloja gamtą.
„Tvarkomo sklypo savininkas A. Matusevičius, suvienijęs grupę jam palankių žmonių ir pavadinęs ją Lekėčių bendruomene, kartu su miestelio seniūnu Ričardu Krištolaičiu parengė projektą aplinkai sutvarkyti, tvirtindamas, kad viską daro tik miestelio gyventojų naudai. Savo privačioje teritorijoje įrengęs parką juo naudotis leis visiems, – tvirtino lekėtiškis. – Tuo miestelio gyventojai netiki. Mes esame įsitikinę, kad meluojama į akis ir projektą įgyvendinus privati teritorija tuoj pat bus aptverta ir niekas ten nė kojos neįkels. Maža to, tai, kas vyksta tvarkant pačiame Lekėčių centre A. Matusevičiui priklausančią teritoriją, kurios didelę dalį sudaro sengirė, kitaip kaip gamtos niokojimu pavadinti negalima. Darbai vykdomi nesilaikant aplinkosaugos reikalavimų ir negrįžtamai naikinama natūrali aplinka, – tvirtino pašnekovas. – O valdžios, galinčios sustabdyti savivalę Lekėčiuose, nėra, nes A. Matusevičius ir seniūnas R. Krištolaitis susiję senais tarnybiniais ryšiais ir dirba ranka rankon, todėl ir prašau mano pavardės neminėti, nes bet koks pasipriešinimas vietos valdžiai atsisuks prieš mane. Tą yra patyrę ir kiti Lekėčių gyventojai, kėlę nepatogius klausimus, todėl daugelis nebedrįsta kalbėti viešai“, – tikino redakcijos svečias.
Ar iš tiesų A. Matusevičiui priklausančiame sklype Lekėčiuose, vykdant teritorijos tvarkymo darbus, daroma žala gamtai, „Ūkininko patarėjas“ domėjosi kartu su Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) direktoriaus pavaduotoju Rimu Alekna, Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėju Irenijumi Kaluškevičiumi ir Šakių r. agentūros vyresniuoju specialistu Kęstučiu Valiukevičiumi.
Aplinkosaugininkams pasiteiravus, ar sklypo savininko A. Matusevičiaus sklype vykdomame projekte yra būsimo 400 m ilgio pasivaikščiojimo tako brėžiniai, pasirodė, kad tokių nėra. Numatytas tik tako bendras ilgis, o kur jis bus konkrečiai tiesiamas, nenurodyta. Pareigūnai pavirtino ir faktą, kad takas tiesiamas pažeidžiant vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų reikalavimus – neišlaikytas 5 m. atstumas.
Marijampolės RAAD direktoriaus pavaduotojo R. Aleknos teigimu, aplinkosauginiu požiūriu nesvarbu, kas rengia aplinkos tvarkymo projektą: privatus asmuo, bendruomenė ar valstybės įstaiga, reikalavimai visiems vienodi ir privalo būti vykdomi. „Šiuo atveju nustatyti pažeidimai nėra dideli, bet ir jų neturi būti. Todėl būsimo parko savininkui A. Matusevičiui teks sumokėti skirtą baudą ir ištaisyti, kas padaryta netinkamai“, – konstatavo pareigūnas.
Pasak Marijampolės RAAD Šakių r. agentūros vyresniojo specialisto Kęstučio Valiukevičiaus, A. Matusevičiui bus surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas ir apskaičiuota aplinkai padaryta žala sunaikinus žolinę augmeniją Liekės upelio pakrantės apsaugos juostoje. „Bauda už padarytą nusižengimą gali siekti nuo 289 Eur iki 579 Eur. Tačiau atlyginus apskaičiuotą aplinkai padarytą žalą per 10 darbo dienų, bauda gali būti perpus sumažinta. Tokia galimybė numatyta Administracinės teisės pažeidimų kodekse, – sakė pareigūnas. – Sklypo savininkas privalės arba viską ištaisyti, t. y. likviduoti netinkamai tiesiamą taką, arba parengti ir suderinti projektinius dokumentus, vykdomus darbus įteisinti, o mes savo ruožtu tikrinsime, ar viskas deramai vykdoma.“
A. Matusevičius patvirtino, kad aplinka jo privačiame sklype tikrai tvarkoma įgyvendinant bendruomenės, kuriai jis pats ir vadovauja, parengtą ES remiamą parko kūrimo projektą, tačiau galutinis tikslas yra sukurti poilsio vietą visiems Lekėčių gyventojams, o ne savanaudiškais tikslais.
„Bendruomenę, kuriai aš vadovauju, sudaro 35 nariai. Visi planai, projekto rengimas, derinimas ir įgyvendinimas tikrai nėra mano vieno ar poros bendraminčių sprendimų visuma. Apmaudu ir nemalonu, kad nepatenkintieji, užuot reiškę savo nuomonę atvirai, ją anonimiškai dėsto spaudai“, – sakė A. Matusevičius.
Nustatytų aplinkosaugos pažeidimų A. Matusevičius neneigė ir su pareigūnais nesiginčijo, tačiau tvirtino, kad viskas atsitiko dėl nežinojimo, nuo kurios vietos matuojama vandens telkinio apsauginė zona.
Autorės nuotraukos
