Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad kaip ir kasmet, spalio 16-ąją minima Pasaulinė maisto diena. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) kiekvienų metų pradžioje oficialiai skelbia Pasaulio maisto dienos temą arba devizą. Šių metų tema „Mūsų ateitis – mūsų rankose. Tinkamai maitinkimės ir mažinkime badą pasaulyje“.
Pastaraisiais dešimtmečiais globalizacija, urbanizacija ir pajamų augimas iš esmės pakeitė mūsų mitybos ir valgymo įpročius. Atsisakome sezoninio, daugiausia augalinio maisto, kuriame gausu skaidulinių medžiagų, o vis dažniau vartojame maistą, kurio sudėtyje daug kaloringų rafinuotų krakmolų, cukraus, riebalų, druskos, t. y. vartojame perdirbtus maisto produktus, mėsą ir kitus gyvūninės kilmės produktus. Nors namuose maistui gaminti reikia vis mažiau laiko, tačiau vartotojai, ypač miesto vietovėse, dažniau renkasi maistą iš prekybos centrų, greito ar gatvės maisto pardavėjų bei restoranų. Dėl netinkamo maitinimosi ir sėslaus gyvenimo būdo smarkiai išaugo nutukimo mastai ne tik išsivysčiusiose, bet ir mažas pajamas gaunančiose šalyse. Šiandien nutukimu serga daugiau nei 670 milijonų suaugusiųjų ir 120 milijonų paauglių (nuo 5 iki 19 m.), o daugiau nei 40 milijonų vaikų iki 5 metų turi antsvorį – tuo tarpu daugiau nei 820 milijonų žmonių kenčia alkį. Nesveika mityba yra pagrindinis mirštamumo nuo lėtinių neinfekcinių ligų, įskaitant širdies ir kraujagyslių ligas, diabetą ir tam tikras vėžio formas, rizikos veiksnys. Netinkami mitybos įpročiai, susiję su penktadaliu visų mirčių pasaulyje, turi įtakos ir nacionaliniams sveikatos biudžetams: jų išlaidos siekia 2 trilijonus JAV dolerių per metus.
Beveik kas trečias pasaulio gyventojas yra nutukęs arba turi antsvorio ir netinkamai maitinasi. Remiantis prognozėmis, iki 2025 m. ši problema grės kas antram gyventojui. Tiesa, džiugina tai, kad yra daug lėšų nereikalaujančių sprendimų, kaip pagerinti mitybą, tačiau jiems įgyvendinti gali prireikti visos planetos valios ir pastangų.
Nesvarbu, ar esate verslininkas, ūkininkas, vyriausybės atstovas ar tiesiog asmuo, norintis pokyčių, FAO siūlo receptą, kuris padės jums sveikai maitintis ir siekti, kad tokiu gyvenimo būdu galėtumėme prisidėti prie bado likvidavimo visame pasaulyje:
- Tinkamai maitinkitės
Šalių mitybos gairės. Daugelis šalių savo gyventojams siūlo sveikos mitybos rekomendacijas (dar vadinamas mitybos gairėmis), kurios nurodo, kaip tinkamai maitintis ir užtikrinti būtinų organizmui maistinių medžiagų ir energijos poreikį, kad išliktume sveiki ir išvengtume lėtinių neinfekcinių ligų.
Kiekvieną dieną valgykite kuo daugiau šviežių, prinokusių sezoninių daržovių ir vaisių bei ankštinių augalų, riešutų ir pilno grūdo produktų. Ankštiniai ir riešutai yra puikus augalinių baltymų šaltinis. Be to, ankštiniai yra pigesni už gyvūninius baltymus, jų auginimas daro mažiau žalos mūsų planetai.
Mažiau vartokite rafinuoto krakmolo, cukraus, riebalų ir druskos. Atsisakykite pramoniniu būdu perdirbto maisto ir gėrimų, kuriuose yra daug sočiųjų riebalų, cukraus ir (arba) druskos, ir stenkitės nevalgyti per daug mėsos ir kitų gyvūninės kilmės maisto produktų.
Keiskite perdirbtą (rafinuotą) maistą į kuo mažiau perdirbtą. Kai tik galite, pabandykite pakeisti perdirbtą maistą (balta duona, balti ryžiai, baltas cukrus, balti makaronai, rafinuotas ir dezodoruotas aliejus) į daug maistingesnį kuo mažiau perdirbtą (rudieji ryžiai, pilno grūdo miltai ir duona ir t. t).
Prisiminkite, kad nesotieji riebalai yra geriau nei sotieji ir transriebalai. Nesotieji riebalai (randami žuvyje, riešutuose, taip pat saulėgrąžų, sojų pupelių, rapsų ir alyvuogių aliejuje) yra sveikos mitybos dalis, tačiau labai svarbu stebėti, kiek suvartojama pramoniniu būdu pagamintų transriebalų (riebalų rūgščių transizomerų), esančių įvairiuose kepiniuose. Taip pat turėtų būti ribojami sočiųjų riebalų kiekiai (jų yra riebioje mėsoje, svieste ir kt.).
- Saugokite gamtą ir aplinką
Saugokite aplinką, mažinkite vartotojiškumą. Apsvarstykite gaminių, kuriuos vartojate, poveikį aplinkai, pvz.: kai kuriems maisto produktams pagaminti reikia daugiau gamtos išteklių, tokių kaip vanduo. Taip pat pabandykite atsisakyti produktų, kurių pakuotė yra per didelė.
Vartokite daugiau tradicinių, vietoje užaugintų ir sezoninių maisto produktų.
Vartokite tvariai užaugintas žuvis. Žuvis yra nepakeičiamas baltymų, vitaminų, mineralų ir polinesočiųjų omega-3 riebalų rūgščių šaltinis. Įtikinkite draugus ir šeimos narius valgyti tas žuvų rūšis, kurios yra gausesnės, o ne tas, kurių yra išlikę ne tiek daug. Taip pat galite nusipirkti žuvų, kurios buvo pagautos ar išaugintos tvariai, pvz., ekologiniu ženklu pažymėtos arba sertifikuotos žuvys.
Tinkamai laikykite maistą ir mažinkite atliekų. Tinkamai laikomas maistas ilgiau išlieka šviežias, saugus ir išsaugo vertingas maistines medžiagas. Dėdami maisto produktus ant lentynų ar į šaldytuvą, anksčiau įsigytus produktus padėkite arčiau krašto, o naujai įsigytus produktus – toliau.
- Pasirinkite sveiką gyvenimo būdą
Dažniau gaminkite ir valgykite namuose. Daugelis negamina valgio namuose dėl įtempto gyvenimo būdo ir vis labiau pasitiki gatvės maisto pardavėjais, prekybos centrais, greito maisto parduotuvėmis ar restoranais. Gaminimas ir valgymas namuose yra svarbus jūsų ir jūsų vaikų sveikatai.
Išmokite skaityti maisto produktų etiketes. Ženklinimas gali padėti pasirinkti sveikatai palankesnį maistą. Etiketėse nurodoma informacija apie energinę vertę (paprastai kalorijomis), druskos, cukraus, riebalų ir kitų maistinių medžiagų kiekį padeda suprasti produkto maistingumą. Etiketėse taip pat nurodomas tinkamumo vartoti terminas, t. y. iki kada saugu vartoti produktą.
Tapkite išrankiu vartotoju ir neleiskite, kad pakuotės ar reklama jus paveiktų. Būkite kritiškas pirkėjas ir neleiskite, kad pakuotė jus paveiktų: atkreipkite dėmesį į produkto maistinę vertę, o ne į jo išvaizdą ar pakuotės patrauklumą. Kai kurie paprasti žodžiai – „nulis“, „mažas kiekis“, „lengvas“ – dažnai naudojami apibūdinant tariamai sveiką maistą, tačiau tai ne visada yra tiesa.
Būkite fiziškai aktyvus bent 30 min. kasdien. Suaugusieji kiekvieną savaitę turėtų skirti bent 150 min. fiziniam aktyvumui, nesvarbu, ar tai būtų aktyvus laisvalaikis, sportas, vykimas į darbą ar kita fizinė veikla darbe ar namuose. Vaikai ir paaugliai kiekvieną dieną turėtų skirti bent 60 minučių fiziniam aktyvumui žaisdami, sportuodami, dalyvaudami kūno kultūros užsiėmimuose, vykdami į mokyklą, į namus ir pan.
Klauskite apie galimybę pasirinkti sveikatai palankesnį maistą. Pasitarkite su savo darbdaviais, ar darbe yra galimybė sveikiau maitintis, rinkitės sveikatai palankesnį maistą kavinėse ar restoranuose. Skatinkite vietos valdininkus, kad darželiuose, mokyklose ir jaunimo klubuose būtų užtikrinta galimybė vaikams ir paaugliams pasirinkti sveikatai palankesnį maistą.
Bendraukite ir dalinkitės savo žiniomis apie sveikesnį gyvenimo būdą ir sveikatai palankesnį maistą. Pasidalinkite savo žiniomis ir entuziazmu su šeima, draugais ir kolegomis, pvz., išmokite gaminti ir gaminkite tik sveikatai palankų maistą, keiskitės receptais, dalyvaukite bendruomenės organizuojamuose vakarėliuose bei vakarieniaukite su draugais ir pan.
Parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus specialistai
Daugiau informacijos:
Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos tinklalapio „Pasaulinės maisto dienos“ paskyroje
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro „Mityba ir fizinis aktyvumas – Mityba“ skiltyje
