Birželio 14-ąją Kalvarijos savivaldybėje giliai ir prasmingai paminėta viena skaudžiausių Lietuvos istorijos datų – Gedulo ir vilties diena. Šią dieną vietos bendruomenė susivienijo tam, kad atiduotų pagarbą tiems, kurių likimus sulaužė masiniai trėmimai, ir kartu pasidžiaugtų šiandien turima laisve.
Minėjimo renginiai startavo Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos vardo bažnyčioje, kurioje iškilmingas Šv. Mišias aukojo klebonas Algirdas Žukauskas. Mišių metu susirinkusieji bendrai meldėsi už Tėvynę Lietuvą, prašė Dievo globos bei jautriai prisiminė visus žuvusius ar ištremtus vardan mūsų šalies laisvės.
Po bendros maldos iškilmės persikėlė šalia bažnyčios esantį šventorių.
Prie čia stovinčio kryžiaus, skirto Kalvarijos krašto tremtiniams atminti, buvo iškilmingai padėtos gėlės ir pristatyta pilietinė-meninė kompozicija „Išsaugota šviesa“.
Šią meninę programą jautriais muzikos garsais užpildė Kalvarijos sporto ir meno mokyklos jaunosios kanklininkės, o renginį profesionaliai vedė Kalvarijos savivaldybės kultūros centro Etninės kultūros specialistė Rasa Januškienė.
Vidurdienį Gedulo ir vilties dienos minėjimas persikėlė į Jungėnus.
Šiame kaime esanti Kalvarijos geležinkelio stotis saugo pačius baisiausius ir skaudžiausius mūsų tautos prisiminimus, mat būtent iš čia vietos gyventojai gyvuliniais vagonais buvo masiškai vežami į atšiauriausius Rusijos kraštus. Istorijos puslapiai fiksuoja, kad nuo 1948 metų vyko intensyvūs miesto bei apskrities gyventojų suėmimai ir trėmimai į Sibirą.
Vien iš Kalvarijos geležinkelio stoties 1948 metais buvo išvežtos 126 šeimos, o sekančiais, 1949 metais, šį tragišką dalią patyrė dar 166 šeimos. Skaičiuojama, kad iš viso iš Kalvarijos savivaldybės buvo ištremta beveik 1000 gyventojų, o bene ketvirtadalis jų į gimtąjį kraštą taip niekada ir nesugrįžo.
Minėjime Jungėnuose dalyvavo gausus būrys Jungėnų kaimo bendruomenės narių, Kalvarijos savivaldybės vadovai, dar išlikę gyvi to meto tremtiniai bei visi kiti, norintys atiduoti pagarbą istorijai.
Simboliška, jog renginio pradžioje dangus prakiuro stipriu lietumi – tarsi pati gamta apraudotų tragišką praeitį. Gedulo ir vilties diena išlieka viena liūdniausių datų, kai ištisos šeimos buvo prievarta atskirtos ne tik nuo gimtosios žemės, bet ir viena nuo kitos.
Savo kalboje Kalvarijos savivaldybės meras Nerijus Šidlauskas pabrėžė, kad ši diena visiems primena sudaužytus žmonių likimus bei okupantų norą visiškai išnaikinti mūsų šalį.
Anot mero, visų mūsų bendra pareiga yra ne tik prisiminti šiuos įvykius, bet ir perduoti šią istorinę dalią ateities kartoms bei nuolat puosėlėti iškovotą laisvę. Jis taip pat papildė, kad tikrosios gyvenimo vertės ir kainos svorį dažnai suvokiame tik kažko netekę, todėl privalome džiaugtis kiekviena mums duota diena.
Prie gražių žodžių prisidėjo ir Kalvarijos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Zavistauskas. Vadovas akcentavo, kad nepaisant didžiulio istorinio skausmo, šiandien privalome jausti begalinį dėkingumą savo proseneliams, seneliams ir tėvams už jų neįkainojamą auką. Būtent jų stiprybės dėka šiandien galime džiaugtis laisve, kurti ateities svajones, ramiai gyventi bei realizuoti save. Šį dėkingumą direktorius ragino visada nešiotis savo širdyse.
Renginio metu susirinkusiems skambėjo patriotinės, skaudžią lietuvių lemtį atspindinčios dainos apie netektį bei Tėvynės ilgesį. Muzika visada lydėjo lietuvius sunkiausiuose keliuose ir padėjo ištverti sunkiausias akimirkas svetimoje žemėje.
Pačioje minėjimo pabaigoje, išreiškiant pagarbą ir amžiną atminimą, Jungėnuose buvo iškilmingai padėtos gėlės.
Simboliška, jog būtent šiuo metu stiprų lietų staiga pakeitė pro debesis prasiveržusi šilta saulė – tarsi ženklas, kad po pačių tamsiausių dienų visada ateina šviesi ateitis.
