Kai popiežius savaitgalį viešės Lietuvoje, pasaulis akylai stebės, ar jis prabils apie Katalikų bažnyčią krečiantį kunigų seksualinio išnaudojimo skandalą.
Pastaraisiais mėnesiais Jungtinėse Valstijose ir Europoje paskelbti sukrečiantys duomenys apie tai, kaip dvasininkai išnaudojo vaikus ar dangstė tokius išnaudotojus.
Filosofas Vytautas Ališauskas sakė, kad šią temą Bažnyčios vadovas gali paliesti netiesiogiai.
„Aš sakyčiau, kad tai neturėtų būti speciali tema, bet, jeigu tai nebus išsakyta tiesiogiai, tai bet kokiu atveju bus kalbama apie dalykus, glaudžiai su šia tema susijusius – Bažnyčios atvirumą, Bažnyčios gebėjimą reaguoti į iššūkius“, – BNS sakė 2008–2012 m. ambasadoriumi Vatikane dirbęs V. Ališauskas.
Rugpjūtį Jungtinės Valstijos paskelbė ataskaitą, kur maždaug 300 kunigų apkaltinti per septynis dešimtmečius Pensilvanijos valstijoje išnaudoję daugiau kaip tūkstantį vaikų.
Netrukus po to Šventajam Tėvui viešint Airijoje, buvęs Vatikano pasiuntinys JAV apkaltino popiežių, kad šis asmeniškai ignoravo amerikiečių kardinolui Theodore’ui McCarrickui (Teodorui Makerikui) metamus kaltinimus lytiniu išnaudojimu.
Vėliau buvo paskelbtos ataskaitos apie nederamą kunigų elgesį Vokietijoje ir Nyderlanduose, o Latviją rugsėjo pradžioje šokiravo žinia, kad pareigūnai sulaikė prekybos žmonėmis aukos išžaginimu įtariamą kunigą.
„Neišvengiamai šie įvykiai temdys popiežiaus vizitą Lietuvoje, kadangi Katalikų bažnyčia yra globali religinė bendrija. Įvykiai viename ar kitame pasaulio kampelyje paliečia visą bendruomenę“, – sakė Vytauto Didžiojo universiteto sociologijos profesorė Milda Ališauskienė.
Šiemet kovą Lietuvos katalikų bažnyčia paskelbė po ilgo tyrimo nustačiusi seksualinio išnaudojimo atvejį aštuntajame dešimtmetyje. Nusikaltęs kunigas jau yra miręs.
Kitą tyrimą dėl monsinjoro 1992 m. galimai išprievartauto nepilnamečio teisėsauga buvo pradėjusi praeitame dešimtmetyje, bet jis buvo nutrauktas suėjus senaties terminui.
„Įtakinga ir elitinė“ Bažnyčia
Išnaudojimo atvejų viešinimą ekspertai sieja su išaugusiu visuomenės nepakantumu nederamam seksualiniam elgesiui.
Pasak jų, tai atskleidė ilgametes Bažnyčios problemas, susijusias su išskirtiniu dvasininko statusu. Jį lėmė tai, kad kunigai ilga laiką buvo vieninteliai išsilavinę žmonės agrarinėse bendruomenėse.
Suteikdama didelę galią dvasininkams Bažnyčia istoriškai vengė pasaulietinės valdžios kišimosi į jos reikalus.
„Dauguma nusikaltimų buvo padaryti ten, kur Bažnyčia buvo įtakinga ir elitinė. Kur Bažnyčia ir kleras buvo spaudžiami ir dėl to artimi tikintiesiems, šitų problemų buvo viena kita – jos nebuvo sisteminės“, – sakė Lietuvos ambasadore prie Šventojo Sosto 2012–2017 m. dirbusi Irena Vaišvilaitė.
V. Ališauskas sakė, kad „serijiniams dvasininkų nusikaltimams“ sąlygas sudarė pirmiausia jų dangstymas, o skandalus neviešai sprendusi Bažnyčia keičiantis visuomenei nesugebėjo į juos surasti tinkamo atsako.
„Buvo įsivaizduojama, kad Bažnyčia pajėgi savo priemonėmis susitvarkyti, bet pasikeitus visuomenei tos tradicinės priemonės nebeveikė“, – teigė Vilniaus universiteto profesorius.
„Deja, ši strategija jau buvo pasenusi XX a. pirmoje pusėje, jau nekalbant apie antrą pusę, kai (…) tai tapo institucijos, o ne paskirų žmonių problema“, – pridūrė jis.
Skandalai Bažnyčioje jau paskatino religingas šalis pamažu atsisakyti krikščioniškų normų ir kritiškiau vertinti Bažnyčią.
Rugpjūtį popiežiui Pranciškui viešint Dubline, anksčiau itin katalikiškos Airijos premjeras Leo Varadkaras (Lio Varadkaras) pareiškė, kad jo šaliai ir Bažnyčiai reikia kurti „naujus ir brandesnius“ santykius.
L. Varadkaras taip pat paragino pontifiką imtis veiksmų siekiant užtikrinti teisingumą lytinio išnaudojimo ir prievartos aukoms.
Šiemet airiai referendume nusprendė legalizuoti abortus, o 2015 m. šalyje buvo įteisintos tos pačios lyties santuokos.
Pasak sociologės M. Ališauskienės, ilgainiui vis daugiau valstybių gali imtis peržiūrėti santykius su Bažnyčia.
„Kai kur gali būti keliamas klausimas, pavyzdžiui, kaip Bažnyčia gali užtikrinti religinį švietimą, kokia yra jo kokybė, turinys ir kas tie žmonės, kurie to moko“, – teigė mokslininkė.
Perspėja dėl ateities dvasininkų
Anot stebėtojų, skandalai gali tapti paspirtimi popiežiui Pranciškui diegiant kitokį požiūrį į dvasininkų santykius su tikinčiaisiais.
Šie įvykiai atskleidė didelį skilimą Bažnyčioje tarp kai kurių ultrakonservatyvių katalikų ir popiežiaus.
Kai kurie konservatyvūs dvasininkai popiežių laiko pavojingu progresyviuoju, didesnį dėmesį skiriančiu socialiniams klausimams, o ne tradiciniams Bažnyčios reikalams.
„Kunigas kaip vienas iš visuomenės narių savo vaidmenį bet kurioje besikeičiančioje visuomenėje turėtų periodiškai peržiūrėti, nors ir kylant didžiuliam iššūkiui, kaip susidoroti su jo turimu autoritetu“, – teigė kunigas Gintaras Vitkus.
„Bažnyčia turi autoritetą formuojant idealus, vertybines nuostatas ir kalbėdama apie žmogaus siekius ir troškimus, (…) bet ji turi kviesti žmogų į didesnę sanglaudą, empatiją, atlaidumą, kad visuomenė mokytųsi gyventi nenaudodama diktato, prievartos, valdytų agresyvius impulsus“, – pridūrė jis.
Popiežius nusprendė vasarį sušaukti vyskupus iš viso pasaulio. Šiame susitikime bus skiriamas dėmesys mažumų apsaugai, jiems taip pat bus vedami mokymai, kaip atpažinti seksualinių nusikaltimų aukas, kaip su jomis bendrauti.
Vis dėlto M. Ališauskienė sakė, kad surasti bendrą atsakymą į kilusius iššūkius bus sunku.
„Kadangi Bažnyčia yra tokia masinė organizacija ir apima tiek valstybių, tikėtis centralizuotos reakcijos yra labai sudėtinga – tie patys vyskupai, kardinolai yra iš įvairiausių sociokultūrinių kontekstų, ir bandymas suformuluoti vieną poziciją yra sudėtingas“, – sakė mokslininkė.
I. Vaišvilaitė teigė, kad norint pakeisti padėčiai reikalingi tiek dvasininkų rengimo, tiek visuomenės religinio švietimo pokyčiai.
„Reformą reikia pradėti nuo būsimojo klero rengimo, keisti egzistuojančias Bažnyčios valdymo normas, parapijos atsakomybes ir sprendimų teises, pasauliečių auklėjimą ir edukaciją, nes vis dėlto daugelyje šalių pasauliečiai yra needukuoti religijos klausimais ir vienintelis Bažnyčios tikėjimo autoritetas išlieka kunigas“, – sakė diplomatė.
Ji perspėja dėl dabartinės dvasininkijos ugdymo tendencijų: „Tai vadinama neoklerikalizmu – tai jauni į seminarijas stojantys vyrai, kurie turi požiūrį į savo misiją kaip į labai išskirtinę ir vertina ją kaip sugrįžimą į Viduramžius, į aiškius luomus, galios santykius ir taip toliau.“
Popiežius Lietuvoje lankysis šeštadienį ir sekmadienį, vėliau jis vyks į Latviją ir Estiją.
Informacija paskelbta Alfa.lt
