Indrė ŽALALYTĖ
Žiemą, atslinkus šalčiams, labai svarbu ne tik patiems pasirūpinti savo šiluma, bet nepamiršti ir augintinių. Paplitęs požiūris, kad katės ir šunys dėl savo kailio yra visiškai apsaugoti ir atsparūs šalčiui, tačiau tai netiesa.
Gyvūnai, kaip ir žmonės yra jautrūs nušalimams ir hipotermijai. Kaip ir žmonėms, norint išlaikyti šilumą, neužtenka vien drabužių, taip ir gyvūnams neužtenka vien kailio apsaugos, todėl esant itin žemai oro temperatūrai jų nederėtų palikti lauke kęsti šaltį, o neturint galimybių augintinio laikyti patalpoje, būtina pasirūpinti tinkamu guolio įrengimu.
Tinkama pastogė turėtų būti su pagrindu, kad apsaugotų nuo šaltos žemės, šilta ir sausa, nuolat keičiamu įklojimu, įėjimas turėtų būti kiek įmanoma labiau užstotas nuo vėjo. Žiemos metu turėtų šiek tiek keistis ir augintinio mityba – lauke esantiems gyvūnams reikalingos didesnės ir sotesnės maisto porcijos kūno šilumai išlaikyti, kai tuo tarpu namuose laikomi augintiniai žiemos metu mažiau juda ir kaupia energiją miegodami, tad jų nereikėtų peršerti. Iš didelės meilės ir rūpesčio galima augintiniui padaryti „meškos paslaugą“ ir jį nutukinti. Dar vienas gyvybiškai svarbus dalykas yra prižiūrėti, kad gyvūnas visuomet turėtų švaraus, neužšalusio vandens.
Stipriai spaudžiant šalčiui, reikėtų nepamiršti ir jautriausių augintinio vietų – letenėlių. Sniegas, ledas, akmens druska barstomi takai gali stipriai dirginti pėdutes ir šios gali skaudžiai įtrūkti ar suragėti, todėl patartina grįžus iš lauko visuomet nusausinti letenėles, o vedant pasivaikščioti patepti jas specialiu vazelinu arba riebiu kremu. Mažų, dekoratyvinių veislių šunelius, trumpu ir nedideliu kailiu būtina rengti specialiais drabužiais ir įsigyti specialų apavą, kadangi jie yra patys jautriausi šalčiui.
Svarbiausia nepamirškime, kad jeigu šalta mums, greičiausiai šalta ir augintiniui, todėl pasirūpinkime jų sveikata ir gerove. Juk ne veltui sakoma, kad apie žmogaus širdį galime spręsti iš to, kaip jis elgiasi su gyvūnais.
