Nors šiandien netrūksta nei šaltinių, nei įrankių, kurie padėtų rūpintis savo finansiniu raštingumu, atlikti tyrimai rodo, kad, nepaisant to, kuriai kartai atstovaujama, žinių apie finansus trūksta daugeliui.
Pavyzdžiu, JAV atliktas finansinio raštingumo indeksas parodė, kad Z karta geba atsakyti teisingai tik į 38 proc. klausimų, susijusių su finansais. Laidoje „Rizika – ne fizika“ „Compensa Life Vienna Insurance Group SE“ klientų patirčių ir tvarumo vadovė Aurelija Rikterytė ir „Nordcurrent“ rinkodaros vadovė Ada Mockutė-Jaimes ieškojo atsakymų, kaip padėti vaikams tinkamai tvarkytis su savo pinigais.
Nuolat besikeičiančios tendencijos dažnai pirmiausiai sudomina būtent vaikus ir paauglius, o norų sąrašas ilgas – nuo žaislų siaubūnų, drabužių ar kosmetikos, iki naujų skonių saldumynų ar užkandžių bei, žinoma, technologijų. „Viskas veda į besaikį vartojimą, tad kalbame ne tik apie finansus, bet ir tvarumo aspektą – jį taip pat svarbu paliesti kalbantis su vaikais. Labai svarbu, kad santaupos netaptų kalnais mums labai greitai nebereikalingų daiktų“, – sako „Compensa Life“ atstovė A. Rikterytė.
Anot jos, jau nuo mažens su vaikais verta kalbėti, kodėl svarbu atidžiai pagalvoti, ar mums tikrai reikia konkretaus daikto, galbūt verčiau tuos pinigus atsidėti ir turėti santaupų, kurias bus galima panaudoti, kai draugas pakvies į gimtadienį ar pažaisti boulingo.
Lengva ranka išleisti santaupas padeda ir technologijos. Kaip pastebi A. Mockutė-Jaimes, šiandien apsipirkti yra labai patogu ne tik mums, suaugusiems, bet ir vaikams. „Vienas mygtukas – ir mes net nepajuntame, kiek pinigų išleidžiame“, – sako ji ir priduria, kad vaikus lavinti verta pradėti nuo paprasto pratimo – patikėti jiems kelis eurus ir drauge bandyti išsiaiškinti, ką už tuos pinigus galima įsigyti, o kam galbūt teks pataupyti. Šis pratimas yra vienas pirmųjų, padedančių suvokti, ką reiškia biudžeto planavimas.
Dažna pagunda tampa ir ypač pigiai pardavinėjamos smulkmenos. Kartais atrodo, kad nieko tokio – juk kainuoja tik eurą, bet galiausiai vaikai prisiperka daugybę daiktų, kurie trumpam sužavėjo, bet nėra nei reikalingi, nei atitinka paveikslėlį kompiuterio ekrane.
Auginti pasitikėjimą
Vaikui bręstant, galima ugdyti pasitikėjimą vaiku ir duoti jam pinigų ne vienai dienai, o savaitei ar net mėnesiui. Taip mokomasi valdyti biudžetą ir suprasti, kad viską išleidus pirmąją savaitę, likusią mėnesio dalį nebus galima nieko įsigyti. „Compensa Life“ klientų patirčių ir tvarumo vadovė A. Rikterytė dalijasi, kad drauge su vaikais biudžetą planuoja ir per atostogas, pavyzdžiui, kasdien susitaria, kiek bus galima išleisti pramogoms ir skanėstams, tai vaikams padeda suvokti, kaip tinkamai valdyti savo turimas lėšas.
Šiandien vaikai apie finansus gali mokytis tiek žaisdami, tiek žiūrėdami įvairius filmukus, kurių tikrai netrūksta populiariose platformose. Ekspertės ragina su vaikais žaidimu paversti ir taupymą. Pavyzdžiui, vaikui nusprendus įsigyti brangų daiktą sutarti, kokia suma prisidės tėvai – taip tolimas tikslas nenumuš ūpo stengtis pačiam, be to, drauge galėsite gyventi ta pačia emocija. Sakykime, vaikui įmetus į taupyklę eurą, tėvai galėtų pridėti dar 50 centų – taip sukuriant didesnę motyvaciję stengtis, ir dar labiau artinant tikslą.
Ne tik finansinis, bet ir kibernetinis raštingumas
Dabar, kai vaikai nuo mažens turi išmaniuosius telefonus, labai svarbu, kad su finansinio raštingumo pamokomis netrūktų žinių ir apie skaitmeninį saugumą. Pirmiausia, svarbu pasikalbėti su vaikais apie skaitmeninius mokėjimus. Labai dažnai tėvai sužino, kad kortelės duomenys buvo kažkur suvesti tik tada, kai sąskaita ištuštėja, nes mažos vertės mokėjimai prasprūsta pro akis. Svarbu, kad vaikai suvoktų, jog atsiskaitydami kortele leidžia tuos pačius pinigus, o ne kažką, ką galime naudoti neribotai.
Taip pat vaikams svarbu paaiškinti, kad skaitmeninis turinys irgi kainuoja. Labai dažnai susiviliojama nemokama pradžios naryste, net nesigilinant, kokiomis sąlygomis prenumerata bus pratęsta vėliau ir ar ją bus galima nutraukti.
A. Mockutė-Jaimes sako, kad skaitmeninės paslaugos kartu ir gera mokykla, nes drauge su vaikais galima planuoti biudžetą, svarstyti, kam verta leisti pinigus, o ko geriau atsisakyti, kam pataupyti. Ji taip pat priduria, kad prieš įžengiant į žaidimų pasaulį nustatykime, jog visiems vaikų atliekamiems mokėjimams reikėtų patvirtinimo, įjungti pranešimus apie atsiskaitymus ir savo interneto banko programėlėje.
Nuolatiniai pokalbiai
Šiuolaikiniai vaikai su internetu susiduria anksčiau nei išmoksta skaityti, todėl kibernetinis saugumas yra natūrali šeimos pokalbių dalis. Svarbu, kad tėvai žinotų, ką internete veikia jų vaikai, kokias platformas naudoja ir su kuo bendrauja. Toks bendravimas padeda vaikams suprasti rizikas ir jaustis saugiai kreipiantis pagalbos, jei internete nutinka kas nors nemalonaus.
Kitas svarbus žingsnis – aiškios taisyklės ir pavyzdys. Kartu su vaikais susitarkime dėl ekrano laiko, asmeninės informacijos dalijimosi ir elgesio socialiniuose tinkluose. Vaikai mokosi stebėdami suaugusiuosius, todėl atsakingas tėvų elgesys internete – nuo stiprių slaptažodžių naudojimo iki kritiško požiūrio į informaciją – tampa pamoka, kuri yra veiksmingesnė už visus pokalbius.
Tiesa, svarbu suvokti, kad technologijos ir grėsmės keičiasi, todėl tėvams verta reguliariai atnaujinti savo žinias ir įtraukti vaikus į diskusijas apie naujas programėles, žaidimus ar sukčiavimo būdus. Aptarti žiniasklaidoje perskaitytas ar iš aplinkinių išgirstas istorijas – tokie pavyzdžiai leis pasimokyti ir iš kitų klaidų.
