Tokį senąjį pasakojimą užtikau 1939 m. šaltiniuose.
Anot įvykių sūkuryje dalyvavusio amžininko prisiminimų, „Šunskų apylinkių tautininkai ir „Jaunosios Lietuvos“ organizacijos vietos nariai liepos 23 dieną stambaus ūkininko Jasaičio pamiškėje suruošė dainų ir sporto šventę.
Programoje buvo numatyta eisena iš pamiškės į Šunskų aikštę. Po pusvalandžio raiteliai Šunskuose pasitiko svetelius. Po svečių sutikimo prasidėjo iškilmingas posėdis. Choras atliko savo programą. Įvyko raitininkų varžybos – konkūrai. Vakare buvo įteiktos dovanos ir gegužinė.
Kaip Alvito miestelis sutraukia tūkstantines žmonių minias Šv. Onos atlaiduose, kaip Kudirkos Naumiestis didžiuojasi Šv. Petru ir Povilu, taip Šunskai garbino Šv. Magdaleną.
Šunskų gatvėmis 1939 m. plaukė žmonių minios. Įvairaus amžiaus ir įsitikinimų. Buvo knygnešys Juozas Rimša ir keli senieji lietuviai kalėję caro okupacijos metu Vilkaviškio kalėjime.
Šventė Šunskuose buvo pradėta daina. Svečių tarpe matėsi švietimo viceministras, Marijampolės burmistras Maurukas.
Įvyko įdomioji dalis – raitelių varžytuvės. Čia dalyvavo 2 ulonų eskadrono 20 kareivių. Prisijungė ir tiek pat civilių. Buvo atliekami šokimai per kliūtis. Viskas baigėsi lenktynėmis.
Geriausiai iš kareivių pasirodė eilinis Kostas Narijauskas su žirgu „Persas“. Taip pat eilinis Vincas Račkauskas su kumele „Pagalvė“. Civilių tarpe geriausi buvo Vincas ir Albinas Natkevičiai. Taip pat – Jonas Senkus.
Pasibaigus varžyboms buvo įteiktos dovanos. Marijampolės miesto burmistras tarė trumpą padėką varžybų dalyviams. Maurukas priminė, kad ši šventė skirta lietuvio mylimam žirgui. Šunskų apylinkės ūkininkai ir jaunimas ją švenčia kiekvienais metais.
Po to prasidėjo gegužinė. Žmonės jau kur kas gausiau pradėjo rinktis. Daugiausiai jaunimas. Vietinis ūkininkas, kurio pamiškėje įvyko šventė, Jasaitis svečiams ir choristams surengė ištaigingą vakarienę. Vakarienės metu prasidėjo tostai ir sveikinimai.
Lietuvis kitame lietuvyje turi matyti brolį. Kol gyva tautinė idėja, tol bus gyva ir Lietuva.“
1939 m., Šunskai
