Pavasaris vienus žmones džiugina, kitus varo į didžiulę neviltį. Kodėl? Jau pavasario pradžioje kai kuriuos gyventojus alergizuoja medžių žiedadulkės, kaip antai, beržų ir lazdynų. O balandžio-birželio mėnesiais alergiją kelia įvairios pievose žydinčios gėlės. Alergijos kamuojamų gyventojų nelaimei, vasaros pabaigoje suaktyvėja ir kiti alergenai, pavyzdžiui, piktžolės. Taigi nuo ankstyvo pavasario iki rudens ore sklandančios augalų žiedadulkės išprovokuoja alergines reakcijas, kurios mažina darbingumą, blogina gyvenimo kokybę.
Kintančio klimato sąlygomis augalų vystymasis praranda įprastą eigą. Tai yra įrodyta daugybe tyrimų tiek Lietuvoje, tiek ir kitose šalyse. Šio poveikio pasekmė – pakitę ir nevaldomai tebekintantys augalų augimo arealai (agresyvių invazinių augalų, tokių kaip Sosnovskio barščio, plotų didėjimas Lietuvoje, ambrozijos plitimas iš Pietų Europos į šiaurines platumas ir pan.). Rūšių įvairovės ir biomasės didėjimas sukuria palankias sąlygas naujiems gamtiniams alergenams (mikromicetų sporos ir žiedadulkės) plisti, kurie yra viena iš pagrindinių priežasčių, didinanti alerginių ligonių skaičių. Jau nustatyta, kad kūdikiai, augantys žiedadulkių gausioje aplinkoje, dažniau suserga alergine astma. Pasaulinė sveikatos organizacija atkreipė ypatingą dėmesį į žiedadulkių sezonų prognozavimą. Būtina biologinės taršos situaciją valdyti taip, kad oro kokybė neleistų pasireikšti neigiamam poveikiui ir nekeltų pavojaus žmonių sveikatai.
Žiedadulkių pasirodymas ore neabejotinai susijęs su augalų žydėjimu – tą matome ir žvelgdami pro langą. Tačiau šios smulkios ir lengvos augalų dalelės yra keliautojos, kurios nežino valstybių sienų ir gali nuskristi šimtus ar net tūkstančius kilometrų. Kadangi medžiai žydėjimo metu išbarsto milijonus žiedadulkių, tai, esant palankioms meteorologinėms sąlygoms, jos pakyla į aukštesnius atmosferos sluoksnius ir pernešamos dideliais atstumais.
Prasidėjus augalų vegetacijai maždaug 20 % Europos gyventojų pasireiškia alerginės reakcijos dėl aplinkoje pasklidusių žiedadulkių. Žurnalistė Inga Liutkevičienė straipsnyje „Žiedadulkių ir saulės klastos“ rašo, jog žmonės dažnai supainioja alerginių ligų simptomus su peršalimo ligų simptomais, mat iš nosies bėga skaidrus skystis, žmogus čiaudi, ašaroja, parausta akys. Autorė teigia, kad kai keletą metų žmogų vargina tokios slogos, galiausiai jis ima dusti ir suserga alergine astma, kuri panaši į bronchitą. Pastebėta, kad jei žmonės negydo alerginės slogos po 10 metų 20% iš jų suserga astma. Pastebėta, kad alergine sloga dažnai suserga jauni maždaug 20 m. žmonės, o po dešimtmečio jie tampa jau gana rimtais ligoniais, sergančiais sunkia liga – alergine astma, kuri vargina dusulio ir kosulio priepuoliais. Apie kovo gale prasidėjusį žiedadulkių sezoną daug informacijos galima surasti Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos interneto puslapyje.
Ore sklandančių žiedadulkių kiekį Lietuvoje stebi Šiaulių universiteto mokslininkai. Šiaulių universiteto aerobiologai analizuoja žiedadulkių dinamiką, siekdami nustatyti kada, kur ir kokiomis sąlygomis formuojasi ir iš žiedų byra žiedadulkės, daug dėmesio skiria įvairiems tyrimams, susijusiems su žiedadulkių sklaida atmosferoje, jų pernašos ir nusėdimo mechanizmais, sąveika su kitais atmosferos komponentais. Daugiamečiai oru plintančių dalelių duomenys siejami su meteorologinėmis prognozėmis ir fenologiniais stebėjimais. Taip sudaromos aerobiologinės prognozės, kurios skelbiamos visuomenei.
Tinklalapyje www.polleninfo.org galite pasitikrinti, kokie augalai žydi ir kokios žiedadulkės sklando Lietuvoje ir kitose Europos valstybėse. Naujausia Europos mokslininkų nemokamai teikiama paslauga – Žiedadulkių dienoraštis gali padėti suprasti, kokią įtaką Jūsų sveikatai turi ore sklandančios žiedadulkės. Pagrindinė Jūsų užduotis – kasdien interneto svetainėje www.pollendiary.com pildyti alergijos sukeltus simptomus. Dienoraštis Jūsų duomenis nenutrūkstamai sieja su visos Europos žiedadulkių duomenų baze. Jums vaizdingai pateikiama informacija apie žiedadulkių įvairovės ir kiekio ore reikšmę pojūčių stiprumui. Ši informacija gali būti naudinga einant pas gydytojus.
LHMT informacija
