Aukštas kraujo spaudimas ir stresas bei nerimas – dažni palydovai. Tą rodo ir šį pavasarį išaugęs nereceptinių vaistų širdžiai ir kraujotakai gerinti pardavimas. Tokių preparatų kaip širdies lašai ar gudobelių ekstraktas gyventojai karantino laikotarpiu pirko beveik penktadaliu daugiau nei pernai tuo pat metu, skaičiuoja BENU vaistinė. Vaistininkas Marius Lukštaraupis atkreipia dėmesį, kad preparatus širdžiai reikėtų vartoti atsakingai, o stresui ir kraujospūdžiui suvaldyti siūlo ir kitokių būdų.
Balandžio ir gegužės mėnesiais augo beveik visų nereceptinių vaistų širdžiai ir kraujotakai gerinti pardavimas, tarp jų – širdies lašų bei gudobelių ekstrakto. Šie preparatai vartojami širdies ir kraujagyslių funkcijų gerinimui, ypač esant nervinei įtampai.
„Iš tiesų karantino laikotarpiu sulaukiame daugiau pirkėjų, norinčių įsigyti širdies lašų ar kitų preparatų nervinei įtampai, taip pat kraujospūdžiui mažinti. Įprastai šiltėjant orui šių medikamentų pardavimai kiek sumažėja. Gerėjantis oras, dažniau pasirodanti saulė natūraliai slopina stresą ir gerina nuotaiką, tačiau šį pavasarį turėjome išskirtinę situaciją – didelę įtampą gyventojams kėlė koronaviruso grėsmė bei tebesitęsiantis karantinas, nerimas dėl darbo, artimųjų sveikatos. Su didesne ar mažesne įtampa susidūrė daugelis, ypač vyresnio amžiaus žmonės. Ši įtampa jiems karantino laikotarpiu geros savijautos nepridėjo – tiek psichinės, tiek fizinės”, – sako M. Lukštaraupis.
Stresas ypač pavojingas aukštą kraujospūdį turintiems žmonėms
Kraujotakos sistemos ir širdies ligos išlieka pagrindine mirčių priežastimi Lietuvoje. Išankstiniais Higienos instituto duomenimis, šios ligos praėjusiais metais lėmė daugiau kaip pusę (55 proc.)mirčių atvejų. Širdies ir kraujagyslių ligų riziką didina daug veiksnių, BENU vaistininkas vardija tuos, kuriuos galime kontroliuoti keisdami gyvenimo būdą:
- Stresas ir depresija – dėl nervinės įtampos gali sutrikti širdies veikla, kraujyje padaugėti „streso” hormonų, sukeliančių kraujagyslių spazmus, kiekis.
- Aukštas kraujospūdis – apsunkina širdies darbą, kenkia kraujagyslėms.
- Nejudrumas – gali lemti nutukimą, todėl kraujyje daugėja riebalų, sutrinka kraujospūdžio reguliavimas.
- Nutukimas ir persivalgymas – apsunkina širdies ir raumenų darbą, didina kraujospūdį, greičiau pažeidžiamos kraujagyslės.
- Alkoholio vartojimas ir rūkymas – silpnina širdies funkciją ir turi įtaką hipertenzijos raidai.
„Nesunku pastebėti, kad egzistuoja užburtas ratas: stresas, nejudrumas didina kraujo spaudimą, o aukštas kraujo spaudimas – širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Vaistiniai preparatai širdžiai ir kraujotakai padeda reguliuoti kraujo spaudimą, kontroliuoti nerimą. Tačiau kartu raginu nepamiršti ir gyvenimo būdo – jį pakeitus, savijauta gali žymiai pagerėti”, – sako BENU vaistininkas.
M. Lukštaraupis atkreipia dėmesį, kad vaistais nereikėtų piktnaudžiauti. Širdies lašų ir gudobelių ekstrakto pagrindas yra etilo alkoholis, todėl šios preparatus reikėtų vartoti taip, kaip nurodyta informaciniame lapelyje ar paskyrė gydytojas. Įprasta šių preparatų dozė pirmosiomis dienomis yra 20-30 lašų, skiestų nedideliu kiekiu vandens, 3-4 kartus per parą. Vėliau dozę reikėtų mažinti perpus ir gerti ne dažniau kaip 2-3 kartus per parą. Visada rekomenduojama pasitarti su vaistininku ar gydytoju.
„Svarbu žinoti, kad gudobelė pasižymi didesniu poveikiu, kai yra vartojama ilgesnį laiką – bent 2 mėnesius. Todėl rekomenduočiau ją rinktis kapsulių ar tablečių forma”, – pataria vaistininkas.
Patarimai kraujospūdžiui sureguliuoti
Norint sureguliuoti kraujo spaudimą, reikėtų peržiūrėti savo įprastą dienos ritmą ir tai, ką dažniausiai dedate į lėkštę. Karantino metu daugelio judrumas sumažėjo, todėl dabar, atšilus orui, puiki proga daugiau laiko leisti gryname ore ir judėti. Širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai rekomenduojama kasdien sparčiu žingsniu nueiti bent 3 km arba 30 min. užsiimti vidutinio intensyvumo fizine veikla. Ir tai turėtų tapti nuolatiniu įpročiu – aktyvus sportas jaunystėje neapsaugo nuo širdies ligų senatvėje, jeigu nustosite judėti.
„Fizinė veikla padeda normalizuoti kūno svorį, o buvimas gryname ore gerina savijautą ir nuotaiką. Nesunki treniruotė ar pasivaikščiojimas prieš miegą padeda nusiraminti, sumažinti nervinę įtampą ir valdyti stresą, kartu ir sureguliuoti kraujo spaudimą”, – apie judrumo naudą kalbą BENU vaistininkas M. Lukštaraupis.
Hipertenziją (aukštą kraujo spaudimą) turintiems žmonės rekomenduojama mažinti ar visai atsisakyti alkoholio vartojimo, nerūkyti. Mitybą patariama praturtinti produktais, naudingais širdžiai ir kraujotakai.
„Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai svarbūs antioksidantai, kurie mažina cholesterolio kiekį kraujyje, neleidžia susidaryti kraujo krešuliams, saugo ląsteles nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio. Stipriausiomis antioksidacinėmis savybėmis pasižymi vitaminai E ir C, tai pat selenas. Kad gautume šių mikroelementų, į kasdienę mitybą reikėtų įtraukti žalias lapines daržoves, grūdus, riešutus. Prasideda šviežių daržovių, vaisių ir uogų sezonas, tad gardžiuokitės braškėmis, spanguolėmis, juodaisiais serbentais, pomidorais, kopūstais – juose gausu vitamino C. Seleno gausite su vištiena, grūdiniais produktais, žuvimi ar dviem braziliškais riešutais per dieną”, – antioksidantų gausius produktus vardija vaistininkas.
Širdžiai ir kraujotakos sistemai naudingos ir omega-3 riebalų rūgštys, kurių galima gauti su tokiomis jūrinėmis žuvimis, kaip skumbrė, menkė, lašiša, jūros lydeka, silkė ir kitos. Tačiau šviežios žuvies lietuviai valgo nedaug, todėl specialistai dažnai rekomenduoja papildomai vartoti žuvų taukus.
„Nepamirškite maisto širdžiai. Širdies darbui svarbūs mikroelementai kalis ir magnis. Kalis padeda palaikyti normalų kraujospūdį, reguliuoti širdies ritmą, o magnis saugo kraujagyslių sieneles, gali padėti išvengti širdies ir kraujagyslių ligų. Kaliu organizmą praturtinsite valgydami bananus, bulves, džiovintas slyvas, razinas, pomidorus, riešutus. Magnio galima gauti su žaliomis lapinėmis daržovėmis, duona, kitais grūdiniais produktais, riešutais”, – pataria M. Lukštaraupis.
Rūpintis sveikata padeda ir reguliarus profilaktinis sveikatos patikrinimas. Sulaukus 40-ies, profilaktiškai tikrintis sveikatą rekomenduojama ir tada, kai jaučiatės gerai ir sveikata nesiskundžiate.
