2018 m. spalio 26 d. Europos komisijos patvirtintame tarpvalstybinio projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimo sprendime nurodyta, kad iki 2025 m. gruodžio 31 d. turi būti pastatytas elektrifikuotas geležinkelio dvikelis, sujungsiantis Estiją, Latviją, Lietuvą ir Lenkiją.
Tai didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant per visą „Rail Baltica” trasą bus nutiesta elektrifikuota europinės vėžės geležinkelio linija, eisianti nuo Varšuvos per Kauną ir Rygą iki Talino. Bendras „Rail Baltica” geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km. „Rail Baltica“ projektas yra labai svarbus Kazlų Rūdos savivaldybei ir Kazlų Rūdos miestui, kurio teritoriją esamas geležinkelio transporto koridorius dalina į dvi dalis – šiaurinę ir pietinę. Abi miesto dalys turi tris jungtis per geležinkelį – vieno lygio sankryžas J. Žemaitės g. ir Miškininkų g. ir pėsčiųjų viaduką S. Daukanto g. Augant geležinkelio transporto srautams esamos pervažos bus didžiulis kliuvinys miesto gyventojams, norintiems pasiekti anapus geležinkelio esančią miesto dalį.
Įgyvendinant projektą, Kazlų Rūdos savivaldybės teritorijoje bus planuojama dvikelė elektrifikuota 249 km/val. greičio „Rail Baltica“ geležinkelio linija bei jos jungtys su esama regionine Kazlų Rūdos geležinkelio stotimi, atitinkamai perplanuojami automobilių keliai. Taip pat pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos išduotas planavimo sąlygas, Kazlų Rūdos savivaldybės teritorijoje numatoma suplanuoti karinės technikos krovos stotį atitinkančią NATO ir Europos Sąjungos karinius infrastruktūros reikalavimus, po kurių atsiras pakrovimo ir iškrovimo rampos, galimybė priimti 3 traukinių sąstatus vienu metu, transporto priemonių stovėjimo, manevravimo zonos bei aikštelės, patogus susiekimas su esamomis geležinkelio stotimis. Kazlų Rūdoje numatoma regioninė Rail Baltica keleivių stotis. Tai reiškia, jog pro ją bus galima jungtiniais reisais keliauti iki Talino, Varšuvos, vėliau – ir Berlyno ar Vienos.
Šiuo metu planuojamos 2 Rail Baltica naujos vėžės galimybės – pro Plutiškių seniūniją, lygiagrečiai Via Baltica keliui arba nuo Jūrės miestelio iki Bebruliškių, netoli Senažiškių sodų. Konkretus pasirinkimas bus aiškus 2022 m.
Siekiant apginti Kazlų Rūdos savivaldybės gyventojų interesą, savivaldybės meras Mantas Varaška aktyviai dalyvauja susitikimuose, kuriuose aptariami su projektu „Rail Baltica“ susiję klausimai. Parašytas ne vienas raštas LR Susisiekimo ministerijai, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, Kelių direkcijai su raginimu, atkreipti dėmesį į ypatingą situaciją Kazlų Rūdoje ir ieškoti miestui ir savivaldybei būtinų sprendimų, siekiant pagerinti gyvenimo sąlygas po to, kai atsiras nauja vėžė. Siekiama, kad į Rail Baltica projektą būtų įtrauktas vakarinis Kazlų Rūdos miesto aplinkkelis, įrengiant bent dvi dviejų lygių geležinkelių pervažas (viadukus) per esamą seną Rail Baltica vėžę ir Kaliningrado koridorių.
Kazlų Rūdos savivaldybės informacija
