Artėjant ilgajam Velykų savaitgaliui ir prasidėjus moksleivių atostogoms, nemažai šalies gyventojų planuoja išvykti – lankyti šeimos narius ir artimuosius, keliauti po Lietuvą ar vykti į užsienio šalis. Ilgametė draudikų praktika rodo, kad kelioms dienoms ar ilgesniam laikotarpiui tuščius namus paliekantys gyventojai rizikuoja namų turto saugumu. Be to, naujausias gyventojų tyrimas atskleidė, kad nemaža dalis išvykstančiųjų nesiima jokių papildomų namų apsaugos priemonių.
Remiantis „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktu reprezentatyviu tyrimu, dažniausiai gyventojai, prieš išvykdami iš namų, patikrina, ar sandariai uždaryti jų būsto langai ir ar užrakintos durys (63 proc.). Panaši gyventojų dalis ištraukia elektros prietaisus iš maitinimo lizdų (62 proc.).
Kiek rečiau užsukamos vandens sklendės – tai darantys nurodo apie pusė respondentų (48 proc.). O dar mažesnė dalis pasikliauja papildomomis saugumo priemonėmis – tik apie penktadalis respondentų, atitinkamai, įjungia signalizaciją ir kitas namų apsaugos priemones, arba apie savo išvykimą informuoja kaimynus, rodo tyrimo rezultatai.
Namus apsaugoti nori, tačiau priemonės – dažnai minimalios
Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius, pažymi, kad gyventojai dažniausiai renkasi paprasčiausias ir didelių pastangų ar pasiruošimo nereikalaujančias saugumo priemones. Pasak eksperto, tai parodo, kad gyventojai ignoruoja arba nuvertina rizikas, kai namai lieka be šeimininkų ilgesniam laikui.
„Matome, kad didžioji dalis žmonių laikosi bazinių saugumo įpročių, tai yra, užrakina duris, patikrina langus, išjungia iš maitinimo lizdų elektros prietaisus. Vis dėlto sudėtingesnės ar papildomos priemonės, tokios kaip signalizacijos įjungimas, vaizdo stebėjimo įrenginių pajungimas vis dar nėra plačiai taikomos, nors jos gali reikšmingai sumažinti galimų įsilaužimų į namus ir vagysčių riziką“, – sako A. Juodeikis.
Pasak eksperto, viena iš dažnai pasitaikančių klaidų – tai neįvertinti mažiau akivaizdžių, bet dažnai pasitaikančių rizikų. Pavyzdžiui, vandens užliejimai išlieka viena iš dažniausių būsto žalų priežasčių.
„Mūsų tyrimas rodo, kad vandens sklendes prieš išvykdami užsuka tik mažiau nei pusė šalies gyventojų. Tokios avarinės užliejimo vandeniu situacijos dažnai sukelia nemažų nuostolių ne tik būsto šeimininkams, bet ir jų kaimynams“, – pažymi A. Juodeikis.
Gyventojų tyrimas taip pat atskleidė, kad saugumo priemonių pasirinkimas skiriasi priklausomai nuo gyventojų sociodemografinių charakteristikų. Pavyzdžiui, elektros prietaisų išjungimą, kaip būsto apsaugos priemonę nuo gaisro, dažniau renkasi aukštesnio išsilavinimo gyventojai. Tuo metu signalizacijos naudojimas dažniau paplitęs tarp didesnes pajamas gaunančių respondentų, o kaimynų perspėjimas išvykstant dažniau būdingas vyresnio amžiaus gyventojams.
„Šie skirtumai rodo, kad saugumo suvokimas ir elgsena dažnai priklauso nuo patirties, gyvenimo būdo ir finansinių galimybių. Vis dėlto svarbu suprasti, kad net ir paprastos, papildomos priemonės gali turėti didelį poveikį bendram saugumui. Kaip to pavyzdį galima paminėti saugios kaimynystės praktiką, kai kaimynai išvykdami ilgesniam laikotarpiui vieni kitus apie tai informuoja“, – sako A. Juodeikis.
Per didžiąsias šventes – rizika išauga
Artėjant ilgajam Velykų savaitgaliui ir šiltajam sezonui, kai vis daugiau žmonių išvyksta iš namų ir daugiau laiko praleidžia lauke, svarbu nenumoti ranka į papildomas rizikas.
„Draudikų praktika rodo, kad įsilaužimai neretai įvykdomi per nepakankamai apsaugotus langus ar kitas lengvai paveikiamas būsto vietas. Mūsų bendrovėje buvo fiksuotas realus vagystės žalos atvejis, kai įsilaužus per langą iš būsto buvo pavogtas seifas, o nuostoliai siekė beveik 14 tūkst. eurų“, – komentuoja A. Juodeikis.
Pasak eksperto, ilgametė draudikų praktika rodo, kad ilgųjų savaitgalių metu padaugėja tiek vagysčių, tiek įvairių buitinių incidentų, tokių kaip vandens užliejimai. Be to, pavasarį gyventojai dažniau pradeda naudoti ir lauke laikyti šiltojo sezono inventorių – dviračius, paspirtukus, kepsnines, sodo įrangą – kurie taip pat tampa masalu ilgapirščiams.
Kaip pasirūpinti namų saugumu
A. Juodeikis išskiria kelis pagrindinius veiksmus, kurie padeda sumažinti rizikas paliekant namus ilgesniam laikui:
- Patikrinkite, ar visi langai sandariai uždaryti, o durys užrakintos, įsitikinkite, kad nėra lengvai atidaromų įėjimo taškų, per kuriuos į namus galėtų patekti pašaliniai asmenys.
- Išjunkite elektros prietaisus iš maitinimo lizdų – tai padeda išvengti gaisro rizikos dėl perkaitimo, elektros gedimų ir trumpojo jungimo, žaibo išlydžių. Ypatingai svarbu nepalikti į tinklą įjungtų elektros prietaisų su ličio jonų baterijomis, kurios gali užsidegti, pavyzdžiui, elektrinių paspirtukų.
- Užsukite visas vandens sklendes, kad sumažintumėte užliejimo tikimybę, nes jums nesant namuose dėl užliejimo vandeniu gali nukentėti ir jūsų, ir kaimynų turtas.
- Jei namuose įrengta signalizacija ar kita apsaugos sistema, išvykdami iš namų jas įjunkite.
- Sutarkite su kaimynais ar artimaisiais dėl periodinio jūsų būsto patikrinimo.
- Nepalikite vertingų daiktų gerai matomose vietose, o lauko inventorių laikykite saugiai užrakintą ar pritvirtintą, o geriausia – uždarose patalpose, kur jų nematytų pašaliniai asmenys.
Apie tyrimą
Reprezentatyvų Lietuvos gyventojų tyrimą „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1015 Lietuvos gyventojų, atstovaujančių įvairioms amžiaus grupėms nuo 18 iki 75 metų.
