Piligriminiam turizmui – galimybė tapti prioritetine Lietuvos turizmo kryptimi
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, kartu su piligrimus vienijančiomis organizacijomis, dvasininkais, valstybinių ir savivaldos institucijų bei turizmo asociacijų ir verslo atstovais, organizavo posėdį, kuriame buvo aptartos pagrindinės piligriminio turizmo plėtros kryptys ir svarbiausi iššūkiai. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyva piligriminis turizmas turėtų tapti viena iš tikslinių Lietuvos turizmo krypčių – artimiausiu metu jį bus siekiama įtraukti į Lietuvos Respublikos Vyriausybės baigiamą rengti 2021–2030 metų Nacionalinį pažangos planą.
„Piligriminis turizmas – tai ypatingai svarbi ir labiausiai prie šiuo metu vykstančių COVID–19 pandemijos pokyčių prisitaikiusi Lietuvos turizmo sritis. Ji apima tiek aktyvų keliavimą vietinio turizmo maršrutais – pėsčiųjų ir dviračių takais, tiek virtualius maršrutus. Lietuvos piligriminio turizmo potencialas milžiniškas – turime Kryžių kalną, Šiluvą, Aušros Vartus bei kitas tiek vietos, tiek užsienio turistus traukiančias sakralines vietas. Norėdami dar labiau vystyti piligriminį turizmą mūsų šalyje, turime tobulinti esamą infrastruktūrą bei siekti sinergijos tarp valstybinių institucijų, vietos savivaldos, dvasininkijos ir verslo. Todėl siekdami šio tikslo, šiandien priėmėme du piligriminio turizmo plėtrai Lietuvoje svarbius sprendimus – sukurti darbo grupę, kuri spręstų šiai turizmo sričiai aktualius klausimus, bei sudaryti bendrą su išsamia informacija Lietuvos piligriminius maršrutus vienijantį Lietuvoje žemėlapį”, – teigia ekonomikos ir inovacijų viceministrė Vitalija Jankauskaitė–Milčiuvienė.
Naujai planuojamą sukurti darbo grupę sudarytų valstybinių institucijų, dvasininkijos, vietos savivaldos, turizmo informacijos, piligriminių centrų, turizmo asociacijų ir verslo atstovai. Ši grupė svarstytų aktualiausius su piligriminio turizmo plėtra susijusius klausimus. Grupės nariai spręstų kylančius iššūkius, dalintųsi idėjomis, kaip tobulinti piligriminio turizmo maršrutus, atsižvelgtų į pasiūlymus, gautus iš suinteresuotų asmenų ar institucijų.
Bendras su išsamia informacija Lietuvos piligriminius maršrutus vienijančio Lietuvoje žemėlapio sukūrimas ypač padėtų pritraukti daugiau užsienio religinių turistų. Šis žemėlapis galėtų būti parengtas keliomis kalbomis. Taip pat dėmesys būtų skiriamas virtualiam Lietuvos piligriminių turizmo kelių pristatymui: būtų kuriamos programėlės mobiliesiems telefonams ir kitos inovatyvios priemonės.
Posėdžio dalyviai taip pat pristatė piligriminio turizmo maršrutus Lietuvoje ir pasaulyje, religinio turizmo perspektyvas Lietuvoje ir kultūros kelius mūsų šalyje. Posėdyje buvo pristatyti ir populiariausi piligriminiai keliai mūsų šalyje: Vilnius–Trakai, Kryžių kalnas–Šiluva, „Camino Lituano” kelias.
Posėdyje dalyvavo Kauno arkivyskupas emeritas Lionginas Virbalas, Vilniaus vyskupas Darius Trijonis, Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius bei kiti dvasininkai, taip pat Ekonomikos ir inovacijų, Kultūros, Susiekimo ministerijų, VšĮ „Keliauk Lietuvoje”, Lietuvoje veikiančių piligriminių centrų, vietos savivaldos ir turizmo informacijos centrų atstovai.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos informacija
