Pirmasis Lietuvos cukraus fabrikas šiais metais minės 85-erių metų jubiliejų. Rugsėjo 8-ąją Marijampolėje bus pristatoma Lietuvos cukraus muziejaus ekspozicija, išskirtinį koncertą cukraus fabriko angare surengs legendinio ansamblio „Lietuva“ šokėjai ir dainininkai. Pranešimą apie Cukraus fabriko reikšmę Lietuvos istorijai padarys garsus istorikas ir žurnalistas Rimvydas Valatka.
Lietuvos cukraus fabriko muziejaus ekspoziciją sudarys autentiški baldai, įrankiai, metraščiai ir net istoriniai kariniai sviediniai bei kita karinė amunicija. Parodos pristatymo svečiai bus vaišinami džiovintais runkelių traškučiais, saldžiais gėrimais ir runkelių sriuba.
Iškilmingo renginio metu bus teikiami ordinai ir medaliai „Už nuopelnus Lietuvos kaimui“. Jų steigėjai yra Aleksandro Stulginskio universitetas, ARVI, Žemės ūkio konsultavimo tarnyba ir Baltijos agroverslo institutas.
„Cukraus fabrike buvo sukurta tūkstančiai darbo vietų, susiformavo regiono agrokultūros tradicijos. Pirmasis Lietuvos cukraus fabrikas šiandien tapo net tik pramonės, bet ir edukacijos, mokslo ir kultūros erdve“, – sakė ARVI prezidentas Vidmantas Kučinskas.
85-mečio renginius 16.00 val. vainikuos įspūdingas ansamblio „Lietuva“ koncertas kartu garsia soliste Jovita Vaškevičiūte, kuri savo giliu mecosopranu užburia pasaulio scenas. Klausytojus pakvies neeilinė salė – „Arvi cukrus“ fabriko sandėlis, kuris talpina tūkstantį klausytojų. Šis koncertas yra dovana visiems darbuotojams, miestiečiams ir miesto svečiams. Į atvirą koncertą veš autobusai nuo viešbučio „Mercure Marijampolė“ aikštelės 15.00 val. ir 15.30 val. ir parveš po koncerto.
Jau 75 metus ansamblis „Lietuva“ reprezentuoja Lietuvą, pristatydamas pasauliui mūsų šalies kultūros paveldą – lietuvių muzikinį folklorą, stilizuotus liaudies šokius, autentiškus tautinius kostiumus ir unikalias lietuviškas sutartines. Originali cukraus fabriko erdvė leis atskleisti ansamblio novatoriškumą ir meistriškumą.
Nuo pat veiklos pradžios pirmasis Lietuvos cukraus fabrikas įgijo nepaprastai didelę ekonominę, kultūrinę ir socialinę reikšmę ne tik Sūduvos kraštui, bet ir visai Lietuvai. Tuometinis ekonominis regiono sustiprėjimas sudarė sąlygas atstatyti Rygiškių Jono gimnaziją, išauginusią ne vieną iškilią Lietuvos asmenybę. Fabriko pastatai matė klestėjimą ir tarpukario taiką, patyrė priespaudos ir tamsumo laikotarpius, išgyveno sunkumus ir atgimė darbui, kultūrai ir edukacijai.
Organizatorių inf.
