Tarp Marijampolės ir Vilkaviškio stūkso Antupių kaimas. Kiek toliau nuo pagrindinio kelio geltonuoja senoji medinė koplyčia. Aplink ją boluoja amžinąjį poilsį liudijantys paminklai. Nuo kelio matomose kapinaitėse ilsisi antupiečių protėvių kauleliai.
Iš Antupių kaimo kilęs poetas, kunigas Juozas Skinkys. Tarpukario publikacijoje buvo minimas, kaip švenčiantis trejopą jubiliejų. Antupių Juozu save vadinęs šventasis tėvelis minėjo 40 metų kunigavimo, 45 metų literatūrinio darbo ir 25 metų klebonavimo sukaktis.
Tuo metu Žemosios Panemunės parapijos klebonu buvęs dvasininkas gimė 1870 m. Antupiuose, Gižų valsčiuje, Vilkaviškio apskrityje. Dvasinę kunigų seminariją Seinuose baigė 1894 m. Pastoracijos darbą dirbo Igliaukoje, Garliavoje, Sintautuose, Lukšiuose, Keturvalakiuose. Nuo 1909 metų pradėjo klebonauti Žemojoje Panemunėje.
Senoje publikacijoje rašoma, kad “dekanas, kun. Skinkys yra pavyzdingas dvasininkas. Taip pat žinomas, kaipo poetas, visuomenės veikėjas ir publicistas. Besimokydamas Suvalkų gimnazijoje rašė eiles, rinko senovines pasakas ir dainas. Caro priespaudos laikais daug rašė lietuviškuose laikraščiuose.
Didžiausias jo eiliuotas kūrinys yra “Aras ir Vytis”. Dažniausiai pasirašinėdavo Antupių Juozu arba Vaideliotu.
(Pirmojo) karo metais teko gyventi Rusijoje. Ten įsteigė lietuvišką mokyklą. Dirbo ten gyvenančių lietuvių kapelionu.
Visur, kur tik teko jam gyventi, rūpinosi lietuviškų mokyklų steigimu. Sudarydavo ir rengdavo chorus. Labai iškalbingai sakydavo pamokslus. Telkdavo kunigus aplink save. Ūkininkus ragino burtis į žemės ūkio draugijas ir kooperatyvus. Pats labai mėgdamas ūkį, skaitė paskaitas.
Dekano, kunigo J. Skinkio rūpesčiu 1920 m. Žemojoje Panemunėje buvo įsteigtas Lietuvos gelbėjimo komitetas. Tai davė pradžią vietiniam šaulių būriui įsikurti.
Gerbiamam jubiliatui tenka nuoširdžiai palinkėti ir toliau nenuilstamai darbuotis bažnyčios ir tėvynės gerovei.”
Minimas Vilkaviškio krašte gimęs kunigas mirė 1943 m. Palaidotas Žemosios Panemunės šventovės šventoriuje.
