Ilgąjį vasaros savaitgalį tūkstančiai šalies gyventojų vyksta arčiau gamtos ar į užsienį, o tai reiškia ištuštėjusius namus. Būtent tokie laikotarpiai ilgapirščiams tampa palankia proga ieškoti lengviausių taikinių. Draudimo ekspertai pastebi, kad nors įsilaužimų mastas mažėja, vienos vagystės padaryta žala šiandien gali siekti dešimtis tūkstančių eurų, todėl prieš užrakinant namų duris verta pasirūpinti ne tik lagaminais, bet ir būsto saugumu.
Remiantis draudiko užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, didžioji dalis šalies gyventojų (26 proc.) nurodo savo namuose esantį turtą vertinantys nuo 10 iki 30 tūkst. eurų. Tuo metu 12 proc. gyventojų nurodo, kad jų turto vertė siekia dar didesnes sumas, nuo 30 iki 50 tūkst. eurų. Dar 12 proc. respondentų teigia namuose turintys daugiau nei 50 tūkst. eurų vertės turto. Tai reiškia, kad net viena vagystė gali atnešti didelių nuostolių.
„Nors pastarąjį dešimtmetį vagystės nebėra masinis reiškinys, vieno tokio įvykio žala gyventojams gali būti itin skausminga, nes namuose laikomo turto vertė siekia dešimtis tūkstančių eurų. Be to, dalis gyventojų nurodo iš viso nesantys apdraudę savo pagrindinio būsto – tyrimas atskleidė, kad 23 proc. nuosavą būstą turinčių žmonių Lietuvoje nėra pasirūpinę jo draudimu“, – sako Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius.
Jis priduria, kad didžiausia praėjusiais metais fiksuota vagystė siekė beveik 14 tūkst. eurų, kai įsilaužus pro langą buvo pavogtas seifas su jame laikomu turtu.
Pasak eksperto, vagys dažniau taikosi į individualius gyvenamuosius namus. Mat šie neretai turi atokią kaimynystę, o namo valdoje dažnu atveju laikomi vertingi daiktai, pavyzdžiui, kepsninės, dviratės mikrojudumo priemonės, lauko baldai, kurie šiltuoju laikotarpiu gali tapti lengvu vagišių grobiu.
Sukurkite įspūdį, kad namuose gyvenama
„Vagys, prieš bandydami įsilaužti, neretai kurį laiką stebi būstą ir vertina aplinką. Jei kelias dienas vakarais neužsidega šviesos, nejuda žaliuzės ar pilnėja pašto dėžutė, tai gali tapti ženklu, kad šeimininkų nėra namuose“, – sako A. Juodeikis.
Anot jo, išvykstant ilgesniam laikui svarbu pasirūpinti, kad namai neatrodytų visiškai negyvenami. Net ir nedidelės detalės gali sudaryti įspūdį, kad būste reguliariai lankosi žmonės, pavyzdžiui, vakarais automatiškai įsijungianti šviesa.
„Taip pat verta paprašyti patikimų kaimynų ar artimųjų pasirūpinti kasdieniais dalykais – ištuštinti pašto dėžutę ar kartais pastatyti automobilį kieme. Tai sudaro įspūdį, kad namai nėra palikti be priežiūros. Kaimynų pagalba gali būti naudinga ir periodiškai užsukant į namus patikrinti, ar nėra pastebimų įsilaužimo požymių, pažeistų durų ar langų, įtartinų asmenų kaimynystėje. Budri kaimynystė ir elementarus dėmesys aplinkai vis dar išlieka viena efektyviausių prevencijos priemonių“, – sako draudimo ekspertas.
Kelionių nuotraukos gali pridaryti bėdų
A. Juodeikis pabrėžia, kad viena iš dažniausių vasarą daromų klaidų – noras kelionės įspūdžiais dalintis realiu laiku socialiniuose tinkluose. Tačiau nuotraukos iš oro uosto, viešbučio ar paplūdimio gali ne tik sulaukti draugų reakcijų, bet ir išduoti ilgapirščiams, kad tuo metu namai yra tušti.
„Remiantis atliktu tyrimu, daugiau nei ketvirtadalis gyventojų (27 proc.) pripažįsta atostogų nuotraukomis socialiniuose tinkluose besidalijantys realiu laiku. Tačiau kelionėmis besimėgaujantys gyventojai dažnai neįvertina, kad tokie įrašai praneša, jog namuose tuo metu nieko nėra. Vagys ieško ne tik prasčiau apsaugotų būstų, bet ir ženklų, leidžiančių suprasti, kada šeimininkai išvykę“, – sako A. Juodeikis.
Pasak eksperto, saugiausia kelionės įspūdžiais dalintis jau grįžus arba bent apriboti įrašų matomumą tik artimų žmonių ratui. Kai kurie socialiniai tinklai šiandien leidžia pasirinkti, kas gali matyti publikuojamą turinį, todėl verta pasinaudoti privatumo nustatymais ir vengti viešų įrašų, ypač ilgesnių išvykų metu.
Kiti būdai apsaugoti namus
Draudimo bendrovės atstovas primena dar kelias paprastas, bet veiksmingas priemones, apsaugančias vertingus daiktus:
- Įrenkite apsaugos sistemas. Signalizacija ir vaizdo stebėjimo kameros gali atbaidyti ilgapirščius. Net paprasta judesio sensoriaus lempa ar durų ir langų jutikliai, siunčiantys žinią į mobilųjį telefoną, gali būti veiksmingi.
- Saugiai užrakinkite lauke laikomą turtą. Dviračius, sodo įrankius ar kitus daiktus laikykite rakinamuose sandėliukuose ar garažuose. Naudokite tvirtas spynas, kurios yra atsparios kirpimui.
- Paprašykite kaimynų ar artimų žmonių periodiškai užsukti į jūsų namus, uždegti šviesas, ištuštinti pašto dėžutę ar priparkuoti savo automobilį − tai sudarys įspūdį, kad namai nėra tušti ir juose gyvenama.
Apie tyrimą
Reprezentatyvų šalies gyventojų tyrimą „Lietuvos draudimo“ užsakymu šių metų kovo mėnesį atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1013 Lietuvos gyventojų, atstovaujančių įvairioms amžiaus grupėms nuo 18 iki 75 metų ir gyvenančių skirtingose šalies vietovėse.
