Kokia mintis pirmiausia ateina į galvą politikams, išgirdus apie problemas dėl alkoholio, narkotinių medžiagų ar tabako vartojimo? Žinoma, uždrausti. Jei visi draudimai būtų veiksmingi, gyventume idealiame pasaulyje, tačiau taip nėra. Kodėl kai kurie draudimai neveikia ir kas paskatintų žmones keisti savo elgesį?
„Jeigu turime įprotį, suskambėjus žadintuvui, jį nukelti ir dar kelias minutėles pamiegoti, ir tai tampa pusvalandžio ar valandos pamiegojimu, gali atrodyti, jog šį elgesį labai paprasta pakeisti – tiesiog nuo rytojaus ryto kelsiuosi iš karto, kai žadintuvas suskambės pirmą kartą. Bet, pradėję tai daryti, dažnai susiduriame su sunkumais. Šis paprastas pavyzdys parodo, kad keisti žmogaus elgesį ne visada labai lengva ir paprasta“, – atsakydama į klausimą sako psichologė-psichoterapeutė Eglė Adomavičiūtė.
Prohibicija išaugino nelegalią gamybą
Pasak bihevioristų, laisva valia pasirinktą elgesio pokyti lemia patiriamos ir gaunamos atitinkamos elgesio pasekmės. Draudimas dažniausiai yra viena iš griežtesnių pasekmių. Tačiau praktika ir moksliniai tyrimai rodo, kad priklausomybę sukeliančios medžiagos uždraudimas, jos prekybos, eksporto panaikinimas atneša priešingus rezultatus, kadangi atsiveria sąlygos nelegaliai gamybai, prekybai ir vartojimui.
„Geras to pavyzdys yra 1920-1933 metais veikęs JAV alkoholio draudimo įstatymas, kuriuo valdžia uždraudė alkoholio produktus, jų importą, eksportą bei pardavimus. Buvo tikimasi, kad taip žmonės susitvarkys su alkoholio keliamomis problemomis, sumažės nusikalstamumas ir skurdas.
Tačiau rezultatas buvo visiškai priešingas, ir buvo patirta didesnė žala nei iki tol. Išaugo nelegali alkoholio gamyba, prekyba ir jo vartojimas, valstybė pradėjo netekti mokesčių mokėtojų pinigų“, – kalba E. Adomavičiūtė.
Neadekvačios bausmės – žalingos
Pasak pašnekovės, žmogaus elgesį veikia ne pats draudimas, o po juo slypinčios pasekmės. Jas galima skirstyti į tris rūšis: griežtos, adekvačios elgesiui ir per silpnos arba jokių pasekmių. Veiksmingi tie draudimai, kurie asmeniui sukelia adekvačias, elgesį atitinkančias pasekmes.
„Pavyzdžiui, Lietuvoje galiojantis alkoholio kontrolės įstatymas, pagal kurį prekyba alkoholiniais gėrimais galima tik tam tikromis valandomis, davė rezultatų – matome, jog alkoholinių gėrimų vartojimas sumažėjo. Arba tai, jog neblaiviems vairuotojams yra skiriamos didelės piniginės baudos ir atimama teisė vairuoti, yra adekvati tokio elgesio pasekmė, kuri gali motyvuoti asmenį keisti tokį savo elgesį“, – kalba E. Adomavičiūtė.
Tuo tarpu draudimai, po kuriais slypi per griežtos arba per lengvos pasekmės, specialistės teigimu, gali atnešti daugiau žalos nei naudos ir veikti tik trumpą laiką.
„Paimkime paauglį, kuris rūko. Visi puikiai žinome, kad rūkyti tabako gaminius įstatymiškai leidžiama nuo 18 metų, tačiau realybėje pabandyti rūkyti pradedama anksčiau. Jeigu tėvai aptinka, kad jų paauglys rūko, ir taiko griežtus draudimus – pavyzdžiui, metus neleidžia vaikui susitikti su draugais, ilgam atima telefoną ar kitus įrenginius, uždraudžia mėgstamas veiklas ar būrelius ar, dar blogiau, taiko smurtines bausmes, tai tikrai atneš daugiau žalos. Neadekvačios bausmės ateityje gali lemti dar prastesnį ar žalingą elgesį, santykius bei psichikos sutrikimų vystymąsi“, – sako E. Adomavičiūtė.
Kartais tam tikrus rezultatus svarbu parodyti bet kokia kaina. Kadangi draudimai ir jų griežtinimas gali atnešti greitus, tačiau trumpalaikius rezultatus, pasirenkamas toks kelias.
„Vėliau, deja, ne kam kitam, o mums patiems tenka tvarkytis su to draudimo ar jo griežtinimo pasekmėmis“, – priduria psichologė-psichoterapeutė.
Nesprendžia paklausos problemos
Draudimai veiksmingai apriboja priklausomybę sukeliančių produkto pasiūlą, bet problema ta, kad jie nesprendžia šių produktų paklausos. Apribojus legalią pasiūlą, bet išlikus paklausai, suklesti kontrabanda, kartu prarandama saugumo kontrolė.
„Mes visi smegenyse turime dopamino sistemą, kuri, paprastai tariant, išsivystė tam, kad nenustotume maitintis ir daugintis ir išliktume kaip rūšis. Viskas būtų gerai, jeigu psichoaktyvių medžiagų iš viso niekas nebūtų atradę, tačiau daugybę amžių žmonės vartoja priklausomybę sukeliančias medžiagas dėl įvairiausių priežasčių – kad atsipalaiduotų, užsimirštų, nejaustų ar numalšintų nerimą, stresą ar kitas nemalonias emocijas, būsenas, arba atvirkščiai – kad pastiprintų energijos, džiaugsmo ar kitas malonias būsenas.
Psichoaktyvios medžiagos suteikia stiprų malonumo ir apdovanojimo jausmą, todėl tą elgesį ir norisi kartoti. Ne visi žmonės turi ir geba rinktis mažiau žalingus ar visiškai nežalingus būdus tvarkytis su kylančiomis problemomis, todėl paklausa išlieka net ir uždraudus pasiūlą“, – kalba E. Adomavičiūtė.
Specialistės teigimu, kadangi visuomenėje priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo greičiausiai nebeišvengsime, veiksmingiau yra valstybiniu mastu taikyti priklausomybę sukeliančių medžiagų kontrolę ir adekvačias pasekmes už jų vartojimą.
Ką daryti su paaugliu, kuris rūko?
„Tęsiant apie paauglį, kuris rūko. Jeigu tėvai išreiškia rūpestį juo, papasakoja savo asmenines paauglystės ir bandymų patirtis, kalba apie tą medžiagą ir jos pasekmes, laikinai apriboja bendravimą su draugais, o telefono ar ekrano naudojimą riboja tik tam tikru laiku ir kokiai savaitei, o vėliau duoda pasitikėjimo kreditą ir dar susitaria, jog jeigu vaikas nerūkys, gaus jam palankų apdovanojimą už nerūkymą, taigi taiko adekvačias priemones – daug didesnė tikimybė, kad paauglys bus linkęs keisti savo žalingą elgesį“, – įsitikinusi E. Adomavičiūtė.
Psichologės-psichoterapeutės nuomone, siekiant mažinti priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimą, svarbu diegti kuo daugiau mokslu grįstų intervencijos, prevencijos ir reabilitacijos programų ne tik vaikams, bet ir jų tėvams. Tuo tarpu suaugusiems skirtos programos turėtų būti skirtos ne tik patiems problemų patiriantiems asmenims, bet ir jų šeimoms.
„Svarbu orientuotis į vartojančių asmenų stigmos mažinimą. Džiugu, jog Lietuvoje, nors ir iš lėto, tačiau vyksta tokių programų kūrimas, diegimas, taip pat daugėja šioje srityje dirbančių specialistų“, – sako specialistė.
