Šiais metais užklupusi Covid-19 pandemija – pats didžiausias iššūkis, su kuriuo susidūrė Europos Sąjunga nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Ji parodė, kad Europa nėra pasirengusi rimtai sveikatos krizei. Pervargę medikai, ligoninių personalas dirbantis ekstremaliomis sąlygomis, gyvybiškai svarbių apsaugos priemonių ir medicininės įrangos trūkumas, stresas ir kiti veiksniai kai kuriose valstybėse lėmė sveikatos sistemų griūtį. Pandemija atskleidė, kad jei kiekviena ES valstybė su krize bando susidoroti pavieniui – ES yra tiek silpna, kiek silpna viena jos grandis. Visos sveikatos sistemos susidūrė su krizės sukeltomis problemomis – tai vienaip ar kitaip paveikė ir kiekvieną pilietį.
„Koronaviruso krizė atskleidė poreikį reikšmingai pagerinti ES pajėgumus reaguoti į nenumatytas grėsmes sveikatai, todėl šiam tikslui buvo sukurta ambicinga programa „EU4Health“ (ES – sveikatos labui), kurią praėjusią savaitę vykusios plenarinės sesijos metu svarstė Europos Parlamento nariai ir ją priėmė balsų dauguma. Pagal šią programą ES šalims, sveikatos organizacijoms ir nevyriausybinėms organizacijoms bus skirta 5,14 mlrd. EUR, taigi ji finansiniu požiūriu taps didžiausia iš iki šiol buvusių sveikatos programa“, – komentuoja EP narė R. Juknevičienė.
Ji pažymi, kad nors pinigai sveikatos nenupirks, tačiau jie gali padėti siekiant svarbių tikslų – sveikatos sistemų ES šalyse narėse tobulinimo, medicinos darbuotojų apmokymo, sveikatos sistemų netolygumų Europoje mažinimo, paramos skaitmenizacijai sveikatos sektoriuje. Pasak EP narės, didžiausios parlamentinės Europos liaudies frakcijos iniciatyva buvo pasiūlyta padidinti „ES – sveikatos labui“ biudžetą per ateinančius septynerius metus. Nors šalys narės siūlė 1,7 mlrd. EUR šiai programai, tačiau derybų metu europarlamentarai įtikino padidinti jos finansavimą trigubai (iš viso 5,1 mlrd. EUR 2021-2027 m. laikotarpiui).
„Mūsų politinė grupė siekia išlaikyti ambicingą biudžetą, skirtą ES piliečių sveikatai“, – teigia R. Juknevičienė.
Ji taip pat sako, kad Europa turi būti nepriklausoma medicininiu požiūriu nuo trečiųjų šalių, nes net apie 80 proc. vaistų sudedamųjų dalių yra iš Kinijos.
„Turime padėti gamintojams vaistus gaminti Europoje“, – teigia EP narė.
Programa apims 2021–2027 m. laikotarpį, tačiau visus veiksmus, susijusius su atsigavimu po krizės, ketinama įgyvendinti pirmaisiais metais.
Svarbu pabrėžti ir tai, kad europarlamentarai siekia stipresnio ES vaidmens sveikatos srityje bei aktyvesnio tarpusavio bendradarbiavimo. Jie remia Europos reagavimo į sveikatos krizes mechanizmo kūrimą, taip pat siūlo sukurti ES komunikacijos portalą, kuriame būtų dalijamasi kruopščiai patikrinta informacija, siunčiami įspėjimai piliečiams ir kovojama su dezinformacija. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrui ir Europos vaistų agentūrai raginama suteikti didesnius įgaliojimus.
Europos Parlamentas pasirengęs pradėti derybas su ES Taryba, kad ši programa būtų pradėta įgyvendinti jau kitų metų pradžioje.
A. Kubiliaus, R. Juknevičienės ir L. Mažylio biuras
Užsakymo Nr.: SG-20-52
