Regioninis verslas – svarbus ekonomikos variklis, čia veikiantys verslai yra pagrindiniai darbo vietų kūrėjai, didinantys įvairių paslaugų bei prekių prieinamumą vietinėje rinkoje, skatina regionų ekonomikos diversifikaciją, plėtoja naujas pramonės šakas bei paslaugas, prisideda prie regioninės infrastruktūros plėtros, pritraukia investicijas ir kuria naujas verslo galimybes. Nepaisant itin svarbaus vaidmens ekonomikoje, regioninis verslas susiduria su daugybe iššūkių. Vienas ryškiausių – ribota prieiga prie finansavimo šaltinių.
„Lietuva – ne Latvija, kuri praminta vieno miesto – Rygos – valstybe. Mūsų regionuose verslų yra statistiškai daugiau, o jų augimas ir plėtra labai svarbi ekonomikai, – sako Sūduvos pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Vaidas Šalaševičius. – Valstybės politikai žengiant centralizacijos keliu, miesteliuose mažėja mokyklų, ligoninių, naikinami bankų skyriai, policijos komisariatai. Jei seniau šios vietos buvo pagrindiniai darbdaviai, dabar šią rolę regionuose perėmė savivaldybė ir, žinoma, vietiniai verslai.“
Trūksta platesnio požiūrio į klientų ratą
Pasak V. Šalaševičiaus, nors visi Lietuvos regionai pasižymi sava specifika, iššūkiai ir problemos, su kuriomis susiduria regioninis verslas, yra panašios. Viena jų – technologinių galimybių neišnaudojimas. „Regionuose žmonės ramesni ir lėtesni, tai – ir privalumas, ir trūkumas, – pastebi jis. – Šiandien technologijos leidžia kurti verslą be sienų. Gyvendamas regione, gali teikti paslaugas visam pasauliui, tačiau mūsų verslas šių galimybių neretai neišnaudoja, dažnai žengia sena vaga.“
Sūduvos pramonės ir verslo asociacijos prezidentas pastebi, kad regionuose veikiantys verslai sunkiai pereina į internetinę prekybą ir šitaip nepasinaudoja galimybe išplėsti savo klientų ratą už regiono ribų. „Vienas iš įsisenėjusių mitų – įsitikinimas, jog tavo klientas yra tavo regiono gyventojas, – atkreipia dėmesį pašnekovas. – Reikėtų žvelgti plačiau.“
Jam antrina ir mažoms bei vidutinio dydžio įmonėms paskolas teikiančios internetinės finansavimo platformos „CapitalBox“ Lietuvos regiono vadovas Lukas Akucevičius. Jis pastebi, jog įprastai įmonės regionuose yra orientuotos į vietinės rinkos poreikių patenkinimą. „Jos mažiau investuoja į alternatyvius pardavimų kanalus, sunkiau adaptuojasi prie naujovių, todėl šioje vietoje susiduria tiek su žinių, tiek su finansavimo trūkumu plėtrai ar veiklos specifikos keitimui“, – sako jis.
Kita vertus, anot L. Akucevičiaus, smulkusis verslas, ypač regionuose, dažnai yra per daug nuvertinamas. „Dažnai manoma, kad regionuose negalima sukurti sėkmingo verslo dėl ribotos rinkos arba didesnio rizikos lygio. Tačiau verslas regionuose turi ir privalumų, pavyzdžiui, mažesnę konkurenciją, palankesnes verslo sąlygas, prieinamus, pigesnius vietinius išteklius“, – pastebi pašnekovas.
Darbo jėga pigesnė, bet jos trūksta
Regioninis verslas pasižymi mažesnėmis darbo jėgos išlaidomis, o išlošia tie verslai, kuriems nėra būtina samdyti kvalifikuotus darbuotojus. Tačiau regionuose veikiantys verslai taip pat susiduria su darbuotojų trūkumo problema. „Mažesniam verslui regionuose, lyginant su didžiaisiais miestais, lengviau surasti darbuotojų paslaugų sektoriuje, tačiau pramonės sektoriui reikalingas didelis darbuotojų skaičius, o regione rasti tokį kiekį žmonių yra gan kablu. Didelio kiekio darbuotojų regionuose tiesiog nėra“, – pastebi V. Šalaševičius. L. Akucevičius priduria, jog nekvalifikuotos darbo jėgos stokojantys didesni verslai regionuose turi prisitraukti darbuotojus iš aplinkinių rajonų, juos papildomai motyvuoti ir investuoti į jų kelionių logistiką.
Jei mažesnės kvalifikacijos darbuotojų regionuose dar gali atrasti, tai aukštesnės kvalifikacijos specialistų rasti gerokai kebliau – platesnės karjeros galimybės išvilioja juos į didžiuosius šalies miestus.
Skirtingi regionai išsiskiria tiek vietinės infrastruktūros galimybėmis, tiek vietinių išteklių gausa ir įvairove, o svarbus aspektas sėkmingam regiono ekonominiam augimui, anot L. Akucevičiaus, yra švietimo infrastruktūra. „Didesnis verslų potencialas dažnai pastebimas regionuose, kuriuose veikia aukštosios mokyklos arba stiprios profesinės mokyklos, – teigia jis. – Jos ne tik užtikrina reikalingų specialistų paruošimą, bet ir skatina pasilikti gyventi regionuose, nes dažniausiai išvykus studijuoti į didžiuosius miestus, jauni specialistai ten lieka kurti šeimų ir tolimesnės karjeros.“
Neišnaudojamos ES paramos galimybės, bankai – nedosnūs
Abu pašnekovai sutinka, kad bene didžiausias iššūkis, su kuriuo susiduria regioninis verslas, susijęs su finansavimu. Pasak Sūduvos pramonės ir verslo asociacijos prezidento, regionuose verslai ne taip imliai įsisavina ES paramą, tą padaryti sunkiai sekasi tiek mažoms, tiek vidutinėms, tiek ir didesnėms įmonėms.
„Pavyzdžiui, Sūduvos regionas verslumo prasme atrodo tikrai gerai, tačiau ES paramos įsisavinimo kontekste skaičiai labai kuklūs, didiesiems miestams sekasi geriau, – pastebi V. Šalaševičius. – ES paramos įsisavinimo procedūra yra gana sudėtinga, o regionuose trūksta žinių ir kompetencijų, reikėtų daugiau konsultacijų ir pagalbos. Tai – neišnaudota galimybė, kuria regionai nepasinaudoja“ , – sako jis.
Lyginant su verslu didžiuosiuose Lietuvos miestuose, finansavimo šaltiniai regionams yra sunkiau prieinami. Anot V. Šalaševičiaus, ši problema susijusi su bankų požiūriu į verslo finansavimą. „Atsižvelgiant į tai, kaip verslas yra finansuojamas, statistiškai stovime ES sąrašo gale – bankų požiūris į verslą labai atsargus ir finansavimas labai kuklus. Kadangi regionuose verslas auga lėčiau, rinka mažesnė, o iššūkiai veikti yra didesni, tai ir finansavimą gauti tampa sunkiau“, – pasakoja pašnekovas.
Jam pritaria ir L. Akucevičius, pastebintis, kad bankų dėmesys įprastai sutelkiamas į didžiuosiuose miestuose vystomus verslus: „Tradiciniai bankai nėra suinteresuoti finansuoti verslą regionuose, tai ypač atsiskleidžia kalbant apie mažus, lokalius verslus. Tradiciniai finansuotojai NT regionuose vertina kaip mažiau likvidų, rizikingesnį turtą, todėl įmonėms net su NT įkeitimu gauti finansavimą yra sunku arba tas finansavimas ne visada patenkina esamą poreikį. Dar sunkiau yra tiems verslams, kurie negali pasiūlyti NT įkeitimo.“
Anot L. Akucevičiaus, tokioms įmonėms dažnai reikalingi sprendimai čia ir dabar. „Ne retai tokiems verslams alternatyvūs finansavimo šaltiniai tampa vienintele galimybe pasiskolinti ir auginti verslą, – sako „CapitalBox“ Lietuvos regiono vadovas. – Būtent dėl to, atsižvelgdami į verslų poreikius ir jiems kylančius iššūkius, praplėtėme produktų spektrą ir pradėjome teikti finansavimą su NT įkeitimu iki 3 mln. eurų, kuris padės verslams įgyvendinti didesnius plėtros projektus bei didinti konkurencingumą. Be abejo, toliau teikiame finansavimą smulkiam ir vidutiniam verslui be NT įkeitimo iki 350 tūkst. eurų – siekiame padėti augti ir toms įmonėms, kurios neturi ar negali finansinių įsipareigojimų užtikrinti NT įkeitimu.“
Pasak L. Akucevičiaus, svarbu skatinti regioninio verslo plėtrą, skleisti informaciją apie verslo galimybes bei padėti regioniniams verslams augti. Išsprendus pagrindinius regioninių įmonių iššūkius, tokius kaip darbo jėga ir pakankamos finansavimo galimybės, iš esmės dauguma pramonės šakų galėtų sėkmingai plėtoti verslą regionuose.
„Ypač tos šakos, kurioms nereikalingas didelis kiekis aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų – pavyzdžiui, gamyba, logistika ar sandėliavimas, – pastebi L. Akucevičius. – Dėl vietinių išteklių Lietuvos regionai taip pat labai tinkami žemdirbystei plėtoti. Be to, augant vietiniam turizmui, regionai galėtų dar labiau išnaudoti šią nišą – didinti regionų patrauklumą vietiniams ir užsienio turistams, puoselėti traukos centrus, kas iš esmės prisidėtų prie įvairių sektorių ekonominio augimo.“
