Klimato kaita kelia naujų iššūkių, todėl naudinga diegti inovatyvias melioracijos sistemas, kurios užtikrintų ir tvarią gamtos išteklių apsaugą. Atnaujinant melioracijos sistemas aplinkosaugos priemonių naudojimas skatintas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą (KPP), o Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginiame plane tam bus skiriama dar daugiau dėmesio.
Aktyviausios – melioracijos sistemų naudotojų asociacijos
Lietuva patenka į perteklinės drėgmės zoną, tad mūsų žemdirbiams itin svarbi melioracija, kurios būklė turi įtakos žemės ūkio veiklos produktyvumui.
Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Paramos verslui skyriaus vyriausiasis specialistas Rimantas Dambrauskas primena, kad viso melioracijos turto, kuriam jau beveik 50 metų, vertė sudaro daugiau kaip 2 mlrd. Eur. Tačiau šiandien jo nusidėvėjimas kai kuriose vietovėse siekia daugiau kaip 70 proc. ir daugiau, o melioruotoje žemėje užauginama apie 90 proc. žemės ūkio produkcijos.
„Ir tik nuolat skiriant lėšų melioracijos sistemų tinkamai būklei palaikyti galima užtikrinti sistemų funkcionavimą. Vienas iš finansavimo šaltinių – 2014–2020 m. KPP priemonė „Parama žemės ūkio vandentvarkai“, kurios lėšomis kasmet pagerinama iki 3–4,5 proc. blogos būklės melioruotos žemės ploto“, – teigė ŽŪM atstovas.
Jis užsiminė, kad parama vandentvarkai buvo teikta ir 2007–2013 m. laikotarpiu. Priemonė dėl prastos melioracijos sistemų būklės, patiriamų nuostolių dėl dirvų užmirkimo iš karto tapo populiari. Tuo laikotarpiu parama buvo patvirtinta 381 paraiškai už beveik 111 mln. Eur.
Panašios tendencijos ir 2014–2020 m. – jau yra patvirtinta parama 392 paraiškoms už daugiau kaip 115 Eur. 2022 m. taip pat buvo priimamos paraiškos, jų gautos 72, tačiau dėl lėšų trūkumo vertinamos tik 62.
Parama buvo skirta investicijoms į žemės ūkiui būtiną infrastruktūrą: remiamas lauko drenažo inžinerinės infrastruktūros atnaujinimas, lauko drenažo sistemų pritaikymas pagal keliamus aplinkosaugos reikalavimus ir ariamos žemės kalkinimas projekto ribose.
Pareiškėjais šioje priemonėje buvo savivaldybės, melioracijos sistemų naudotojų asociacijos, fizinių ir (ar) juridinių asmenų grupės. Ilgametė tendencija rodo, kad pagrindiniai paramos gavėjai yra melioracijos sistemų naudotojų asociacijos, kurios labiausiai investuoja į savo veiklai naudojamų laukų drenažo sistemų atnaujinimą.
Priklausomai nuo vietovės, kurioje vykdomi melioracijos sistemų rekonstravimo projektai, skyrėsi ir galima paramos suma – jei projektas įgyvendinamas polderių teritorijoje, galima paramos suma iki 600 000 Eur, kitose teritorijose – iki 300 000 Eur projektui. Paramos intensyvumas visais atvejais vienodas – finansuojama iki 80 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.
Dėl klimato kaitos – nauji tikslai
Klimato kaita kelia rimtus aplinkosauginius iššūkius, neišvengiamai su tuo susiduria ir žemės ūkis bei melioracija, todėl vandentvarkos priemonės veikloje atsiranda ir naujų tikslų. Anksčiau norėta nuo dirvos paviršiaus nuvesti perteklinį vandens kiekį, o dabar keleri sausringi metai parodė, kad būtų prasminga drenažo sistemose esantį vandenį panaudoti ir drėkinimui.
„Tradicinės sausinimo sistemos veikia vienpusiškai, visą laiką šalindamos drėgmę iš dirvožemio. Vanduo išneša ir įvairias chemines medžiagas (azotą, fosforą, kalį), kurios, užuot pasisavintos augalų, atsiduria atviruose vandenyse ir blogina jų kokybę, sukelia aplinkos požiūriu nepageidaujamus procesus“, – aiškino R. Dambrauskas.
Inovatyvių melioracijos sistemų – reguliuojamojo drenažo, drenažo nuotėkio valdymo sistemų diegimas rekonstruojamose melioracijos sistemose reguliuoja dirvožemio drėgmės režimą. Tokiu būdu pasiekiamas didelis aplinkosauginis efektas – sulaikant drenažo nuotėkį taupomos dirvožemio vandens atsargos ir mažinamas cheminių medžiagų išplovimas.
Aplinkosaugos priemonių melioracijoje naudojimas skatinamas, kai įgyvendinami projektai vis labiau apima ne tik tradicinių melioracijos sistemų rekonstravimo priemonių taikymą, bet ir inovatyvių metodų, užtikrinančių ekosistemų funkcionavimą, diegimą.
2020–2022 m. paraiškų priėmimo laikotarpiu pirmenybė jau buvo teikiama toms paraiškoms, kuriose numatyta diegti aplinkosaugos priemones. Ši tendencija išsilaikys ir ateinančiu 2023–2027 m. programiniu laikotarpiu.
Finansuos reguliuojamo drenažo įdiegimą
Strateginiame plane priemonei „Investicijos į melioracijos sistemas“ skirta 40 mln. Eur, išskiriant dvi remiamas veiklas. 4 mln. Eur numatyta skirti veiklos „Reguliuojamojo drenažo įdiegimas į esamas rekonstruotas melioracijos sistemas“ finansavimui (paramos intensyvumas – iki 80 proc.) ir 36 mln. Eur – veiklos „Esamų melioracijos sistemų rekonstravimas“ (paramos intensyvumas – iki 65 proc.) finansavimui.
ŽŪM atstovas pabrėžė, kad yra papildytas galimų pareiškėjų sąrašas – paramos galės kreiptis ir žemės ūkio veiklos subjektai. Kadangi 2023–2027 m. laikotarpiu bus remiamos 2 veiklos sritys, skirsis ir paramos sumos: planuojama, kad paramos suma reguliuojamo drenažo įrengimo projektams sieks iki 40 tūkst. Eur, o melioracijos sistemų rekonstrukcijai – iki 300 tūkst. Eur.
R. Dambrauskas taip pat akcentavo, kad skiriant paramą ypatingas dėmesys bus teikiamas teritorijoms, kuriose didelė pasklidoji žemės ūkio tarša, bloga paviršinių vandenų kokybė, projektams, kuriuose numatomos papildomos aplinkosauginės investicijos (pavyzdžiui, dvigubo profilio melioracijos griovių šlaitų įrengimas ir kita).
