Retrotopija. Muzikinis teatro spektaklis

Festivalio „Medynės“ 2019 programos ašis – muzikinio teatro spektaklio „Retrotopija“ premjera, įvyksianti lapkričio 9, 10 d. 18 val. Marijampolės dramos teatre

Režisierius: Sjaron Minailo (Nyderlandai)
Vaidina: Jūratė Onaitytė (Lietuva)
Šviesų menininkas: Maarten Warmerdam (Nyderlandai)
Ansamblis: Reversio
Darius Klišys – birbynė (LT)
Marek Toporowski – klavesinas, vargonai (PL)
Robert Bachara – barokinis smuikas (PL)
Tomasz Frycz – barokinė violončelė (PL)
Teksto autorius: Sjaron Minailo
Vertimas iš anglų k. Diana Gancevskaitė, Neringa Klišienė
Režisieriaus asistentė: Diana Gancevskaitė Diana Gan
Projekto koordinatorė: Neringa Klišienė

Retrotopija

Visais istorijos tarpsniais žmones guodė mintis apie metą, kuomet viskas bus geriau. Kai dabartis atrodo nepatenkinama, žmonija stengiasi persikelti į vizijas apie ateitį. Pačioje XX a. pradžioje, vis dar vykstant industrinėms ir politinėms revoliucijoms, svajonės apie geresnę ateitį buvo visur esančios – ateities utopija buvo gyva politikoje, mene, literatūroje ir moksle.
Prabėgus šimtui metų, mūsų laikais, pasauliui vėl stojus akistaton su panašiais neramumais ir pavojais, didžioji žmonijos dalis, rodos, nebesivargina su utopijomis, o mieliau panyra į globalią Nostalgiją. Atrodo, absoliuti dauguma dabartį patiria kaip tiesiog tuščiavidurę, iškraipytą Auksinės praeities versiją. Arba, anot įvairių nūdienos politikų: „Grąžinkime _______ didybę“ / „Make _______ Great Again”.

„Retrotopija“ – muzikinis draminis vyksmas vienai aktorei ir keturiems muzikantams, kuriamas remiantis muzikiniu įvairių XVII a. ir XVIII a. kompozicijų koliažu. Šiuo pastatymu tiriama šiuolaikinė žmonijos padėtis – nuolatinis nepaaiškinamas nesaugumo jausmas ir augantis nerimas virsta ateities baime ir visa persmelkiančiu tikrovės vengimu, gręžiantis į praeitį. Šiame muzikiniame monologe legendinė lietuvių aktorė Jūratė Onaitytė įkūnija bevardę figūrą, įstrigusią laike tarp praeities ir ateities. Stengiantis paneigti neišvengiamą ateitį ir idealizuojant praeitį, jos dabartis tampa vis sunkiau pakeliama.

Šio scenos kūrinio pagrindas – sociologo Zygmundo Baumano knyga „Retrotopija“, kurioje jis aprašo kolektyvinės nostalgijos sąvoką įsivaizduojamai auksinei Retrotopijos praeičiai – utopijai, kuri yra ne nepažinioje idealioje ateityje, o žinomoje ir idealizuojamoje praeityje. Šis scenos vyksmas – vizualinė muzikinė skvarbios Baumano įžvalgos apie šiuolaikinį žmogaus būvį interpretacija.

Daugiau informacijos: http://www.reversio.org/Medynes-Festival/