Kovo 25 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente vyko spaudos konferencija, kurioje buvo apžvelgti kolektyvinės apsaugos statinių inventorizacijos rezultatai. Spaudos konferencijoje į žurnalistų klausimus atsakė vidaus reikalų viceministras Vitalij Dmitrijev ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas.
„Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas kartu savivaldybėmis atliko skaičiavimus dėl kolektyvinės apsaugos statinių ir inventorizavo šias patalpas. Šalyje yra beveik 2 tūkst. kolektyvinės apsaugos statinių, kilus grėsmei juose galėtų slėptis apie 40 proc. šalies gyventojų, o jų rūsiuose ir cokoliniuose aukštuose – 10 proc. Tačiau noriu pabrėžti, kad šiandien Lietuvoje tokios grėsmės nėra. Ateityje numatoma peržiūrėti kai kuriuos teisės aktus civilinės saugos ir kolektyvinės apsaugos statinių bei krizių valdymo sistemos stiprinimo klausimais“, – sakė vidaus reikalų ministras V. Dmitrijev.
Departamento direktoriaus pavaduotojas M. Kanapickas pažymėjo, kad šiuo metu yra inventorizuojamos ir požeminių perėjų bei požeminių automobilių aikštelių, dalies kulto įstaigų ir kitų statinių patalpos: „Jose galėtų tilpti dar apie 1,2 mln. gyventojų. Tai galėtų būti laikina priedanga, kur būtų galima pasislėpti nuo oro pavojaus. Bendradarbiaudami su Nekilnojamojo turto registru įsivertinome ir duomenis apie visus Lietuvoje įregistruotus statinius, turinčius rūsius ir cokolinius aukštus. Savo rūsiais turėtų pasirūpinti ir patys gyventojai, kad oro pavojaus atveju jie galėtų ten pasislėpti. Rūsys yra daug saugesnė vieta nei laukas ar butas. Būtina juos susitvarkyti, išsinešti nereikalingus daiktus.“
Beje, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, šiuo metu yra įregistruota daugiau kaip 200 tūkst. įvairių pastatų (gyvenamųjų namų, daugiabučių, komercinės ir kitos paskirties pastatų), turinčių įregistruotų rūsių ar (ir) cokolinius aukštus. Bendras įregistruotų rūsių plotas yra apie 18 mln. kv. metrų, cokolinių aukštų – beveik 6 mln. kv. metrų.
Kolektyvinės apsaugos statiniai yra iš anksto parinkti ir specialiai pažymėti statiniai, kurie gali būti greitai pritaikomi laikinam gyventojų prieglobsčiui saugantis nuo žalingo aplinkos poveikio bei evakuotų gyventojų apsaugai ekstremaliųjų situacijų ar karo metu. Spaudos konferencijoje buvo apžvelgti jų įrengimo, panaudojimo ir kt. klausimai.
PAGD prie VRM inf.
