Šaulių namų statybos bėdos tarpukario Marijampolėje

Lietuvos šaulių sąjunga šių metų birželio mėnesį minės šimto metų sukaktį. 1919 m. vasarą pirmieji Marijampolės šauliai irgi pradėjo telktis organizuotai veiklai, tačiau tiksli vietinio padalinio registracijos data nėra žinoma. Pirmaisiais sąjungos veikimo metais Marijampolėje lankėsi jos sumanytojas, steigimo dokumentų kūrėjas Matas Šalčius, kuris XX a. pradžioje buvo mokęsis Marijampolės gimnazijoje. 1920 m. vasarą marijampoliečiai ėmė noriai prenumeruoti šauliams ir visuomenei skirtą žurnalą „Trimitas“.

Marijampolės šauliai visą laiką buvo aktyvūs: rengė viešus pasirodymus, steigė teatro kolektyvą, futbolo komandą ir t.t. Tačiau jie neturėjo pastato, kuriame galėtų rinktis, laikyti inventorių. O didesnius ar mažesnius šaulių namus jau buvo pasistatę aplinkinių miestų bei gyvenviečių šauliai, pvz. Kalvarijoje, Ąžuolų Būdoje, Skriaudžiuose.

Miesto šauliai glaudėsi įvairiose vietose, o dokumentai dažniausiai buvo laikomi vietinės rinktinės vadų namuose. Iš Lietuvos miestų telefonų knygų matome, kad 1930 – 1935 metais XIV rinktinės vado butas buvo Bažnyčios gatvės name Nr.13. Vėlesnėse knygose išvis nenurodomas telefonas, kuriuo buvo galima paskambinti į vietos rinktinę. Trūksta faktų įrodyti, kad šauliai glaudėsi miesto antrojoje pradžios mokykloje, 1927 metais pastatytoje Gedimino gatvėje. Šauliai mankštindavosi ar pasirodymus rengdavo ne prie šios mokyklos, vadintos „žaliuke“, o mokytojų seminarijos kiemuose ir netoli jų.

Nuo 1938 m. pradžios miesto inžinieriaus pareigas vietoje A. Abromavičiaus pradėjo eiti Rygiškių Jono gimnazijos auklėtinis Pijus Bielskus (1906 – 1979). Iš Balsupių kilęs žemietis, puikus lengvaatletis, 1935 m. baigė Vytauto Didžiojo universitetą ir net spėjo tapti karo lakūnu. Įžengdamas į šias pareigas, jis pažadėjo šauliams padėti statant namus, kuriuose jie galėtų dirbti.

1939 m. Marijampolėje buvo paskelbtas konkursas Šaulių namų statybai. Jo eiga buvo taip aprašoma: „Būsiąs paskelbtas projektų konkursas ir 1939 m. pradės statybą. Nutarė statyti Vytauto ir P. Armino gatvių kertėje, kur dabar yra „Pažangos“ b-vės dirbtuvė“. Dalyviai konkursui pateikė net 11 projektų. „Pirmąją premiją laimėjo trys „Pienocentro“ technikai P. Juozėnas, J. Karčiauskas, J. Rasinokas. Pirmasis projektas yra labai įspūdingas ir atrodo kaip meniška pilis, bet šis rūmas gali kaštuoti arti 400000 litų, tad spėliojama, ar jis bus panaudotas statybai“. Tiesa, reikia pastebėti, kad straipsnio autorius iškraipė technikų pavardes – turėjo būti P. Jurėnas, J. Karčiauskas ir J. Kasinskas.

Projektas liko nerealizuotas – spėjo išleisti tik atvirukus, kuriuos platino renkant aukas Šaulių namų statybai. Ypač originalų projektą dar 1938 metais buvo pateikęs iš Marijampolės kilęs inžinierius Nikolajus Milenskis – stilizuoto lėktuvo pastatas drauge turėjo priminti  Dariaus ir Girėno žūtį. Deja, sumanymui, kurio įgyvendinimas būtų kainavęs 250000 litų liko nepritarta. Ne geriau sekėsi ir 1939 m. architekto Karolio Reisono paruoštam šaulių namų projektui.

1940 m. pavasarį į trikampį sklypą, buvusį priešais P. Armino gatvės kapinių fasadinę tvorą, pradėjo vežti pirmąsias statybines medžiagas. Deja, 1940 m. birželį iš rytų atėjo kitokius tikslus turintys „statybininkai“. Marijampolės šaulių namai taip ir neiškilo. Iš tų laikų šaulių atminimą saugo tik „riesta“ Šaulių gatvė, caro laikais vadinta Mikalinės (pagal dvaro pavadinimą) vardu.

Benjaminas Mašalaitis

Nuotraukose:

  1. Marijampolės šaulių namų K. Reisono projektas 1938 m.

 

2. Parodomosios šaulių pratybos Vytauto gatvėje apie 1928 m. ( I. Fridbergo nuotrauka).

Jums gali patikti

Komentavimas negalimas