Kai po savaitės darbų norisi atsikvėpti, puiki idėja su visa šeima leistis į smagią išvyką. Tam, kad pamatytumėte išskirtinius gamtos kampelius, istorines vietas visai nebūtina keliauti toli. Mūsų Sūduvos kraštas yra pilnas gražiausių vietelių, kurių visų dar tikrai nepalankėte.
Šiandien Jums siūlome iš arčiau susipažinti su Kalvarija – miestu, galinčiu pasigirti turtinga istorija ir ją menančiais pastatais. Apie kelias vietas, kurias vertėtų aplankyti Kalvarijoje padės papasakoti Astos Jankeliūnienės sudarytas kelionių vadovas „Kalvarijos kraštas“.
Sinagogų kompleksas – vienintelis toks išlikęs Lietuvoje
Kalvarijoje žydai įsikūrė dar XVIII a. pradžioje, o 1713-aisiais karalius Augustas II Kalvarijos žydų kahalui suteikė tokias pačias teises, kaip ir kituose LDK miestuose, viena iš jų – pasistatyti sinagogą.
Pirmoji sinagoga (dabar Sodų g. 18), kurios būta medinės, pastatyta XVIII a. Vėliau, 1795-1803 m. buvo statoma mūrinė (Vasarinė) sinagoga. Žieminė sinagoga buvo pastatyta XIX a., o galiausiai – 1857-aisias išdygo Talmudo mokykla.
Antrojo pasaulinio karo metu vasarinė sinagoga buvo nuniokota, tačiau pokariu ją rekonstravo. Sovietmečiu istorinis pastatas naudotas kaip sandėlis, o po 1981-ųjų – apleistas. Galiausiai, XX a. pab., kompleksas buvo grąžintas Lietuvos žydų bendruomenei.
Svarbu paminėti, kad Kalvarijos sinagogų kompleksas yra išskirtinė vieta Lietuvoje – tai vienintelis šalyje iki mūsų dienų išlikęs trijų sinagogų kompleksas, menantis 200 metų senumo istoriją.
Kompleksą sudaro barokinė (vasarinė), eklektinė (žieminė) sinagoga ir Talmudo mokykla (Rabino namu). Išlikusios pirminės struktūros ir nepakitusių išorės formų barokinė akmenų ir plytų mūro sinagoga, pastatyta 1803-aisiais – viena vertingiausių Lietuvoje. Pastate yra išlikusi Toros ritinių laikymo vieta – aron kadešas.
Dvaras, davęs pradžią kurtis miestui
XVII a 2-oje pusėje, besikuriantiems kaimams, valdyti prie Šešupės buvo įkurtas dvaras, pavadintas Kalvarija (dabar Vytauto g. 95). Pirmasis šio dvaro paminėjimas siekia 1690-uosius, kai jis buvo minimas Trakų pavieto padūmės rejestre. Istoriniais duomenimis, dvarui tuomet priklausė 65 dūmai.
Tiesa, iš kur kilo dvaro, įsikūrusio netoli Trobių, pavadinimas „Kalvarija“ nėra žinoma iki šiol. Nuo 1700 m. jau buvo naudojamas dvigubas pavadinimas Trobiai-Kalvarija, o tai rodo, kad dvaras ir kaimas tuo metu jau sudarė vieną vienetą. Dėl dvaro įkūrėjų taip pat spėliojama iki šiol – skirtinguose šaltiniuose minimi skirtingi įkūrėjai: tai galėjo būti Sapiegos, galėjo būti ir Pacai, nes visi jie yra valdę Užnemunės girias.
Tiesa, vėliau dvaras ėjo iš rankų į rankas: 1836-aisiais Rusijos caras jį padovanojo generolui Stegmanui, 1918 m. išparceliuota. Gyventojų surašymo duomenimis, 1923-iaisiais , dvaro pastatuose gyveno 246 žmonės.
Malūną ir kai kuriuos pastatus valdęs stambus miestelio verslininkas I. Romanovas, 1938-aisiais jį perdavė „Lietūkiui“.
Šiuo metu galima pamatyti dar išlikusius daugiaaukštį vandens malūną, kumetyną.
Tek Kalvarija, tiek ir visas kraštas yra pilnas lankytinų vietų. Šiame krašte apstu istorinių pastatų, paminklų, parkų, skverų. Daugiau idėjų, ką aplankyti Kalvarijoje ir aplinkiniuose kaimuose ir miesteliuose, galima rasti praėjusiais metais išleistame Astos Jankeliūnienės kelionių vadove „Kalvarijos kraštas“
Parengta pagal Astos Jankeliūnienės kelionių vadovą „Kalvarijos kraštas“
