Anot 1936 m. pasakojimo, „Sunku aprašyti kas vyksta, kada minios žmonių suplaukia į atlaidus. Didžiausios procesijos nusidriekia kilometrais. Žmonės nešasi ant pečių didžiausias bažnytines vėliavas, altorėlius ir kryžius. Kiti ateina su griausmingomis dūdų kapelomis.
Senoliai, ir visokie ligoniai važiuoja arkliais. Artėjant prie bažnyčios dulkių debesys tik didėja. Įvairūs balsai užgula ausis.
Šalia maldose paskendusių žmonių čigonai mainosi arkliais. Visokie „šposininkai“ demonstruoja įvairius triukus. Pasilipę aukščiau vadinami „fokusininkai“ ryja vinis, laižo įkaitintą geležį.
Daržinėse demonstruojamas religinis filmas. Bernai susikabinę su mergaitėmis vaikštinėja gatvėmis ir geria limonadą, valgo barankas ar strimeles.
Iš anksto atvyksta elgetos. Visi nori išsirinkti geresnę vietą arčiau bažnyčios. Medžių paunksmėje ieško pavėsio. Kad vėjas ir dulkės nelystų į akis. Dėl geresnių pozicijų elgetos ir muštynes sukelia. Elgetos vaidindami ligonius, atlaidų pabaigoje tampa kuo sveikiausi sutvėrimai. Rodos visus juos surinkus, išeitų puikiausi rugių pjovėjai, rinkėjos.
Žmonės nesigilindami į visas apgavystes meta pinigus, rūbus, maistą. Kartais galima išvysti elgetą, kuris iš visų pusių apdėtas duonos kepalais, dešromis, kumpiais.“
1936 m.
