Apie vasarišką kasdienybę Palangoje radau įdomios informacijos sename 1935 m. laikraštyje. Liepos mėnesį išėjusioje publikacijoje pasakojama apie vasarotojų šokinėjimą nuo tilto į jūrą.
Anot įvykių amžininko, „Palangos tilto gyvenimas susideda iš trijų veiksmų: ryto, vidurdienio ir vakaro. Kiekvienas veiksmas turi savotiškų Palangos vasarotojų bruožų.
Anksti rytą paprastai tiltas tuščias. Ateina vienas kitas poilsiautojas ir paprastai plevėsuoja ant tilto raudonai juoda vėliavėlė rodanti ar jūra pavojinga maudytis ar ne.
Visai kitoks vaizdelis vidurdienį. Po pietų ant tilto susirenka nardymo sporto mėgėjai. Dalyviai ir žiūrovai. Į juos su pavydu žiūri tie, kurie šokti nuo tilto bijo arba nemoka plaukti. Apie šokinėtojus kalba po pietų vilose.
Naujokai ir gimnazistai nardo nuo tam tikro tiltelio pritaisyto patiltėje maždaug per metrą nuo vandens. Visų žvilgsnis nukreiptas į tuos, kurie šokinėja nuo pačio tilto ar tramplyno. Maždaug iš trijų ar keturių metrų aukščio. Tiesa iki dabar tramplyno nebuvo. Bet matyt moderniškas kurortas be jo išsiversti negali. Todėl direkcija įrengė tramplyną.
Nuo tilto arba tramplyno šoka stačia galva. Žiūrovai aštriai kritikuoja kiekvieno šokinėtojo ypatybes.
Anksti ryte, aštuntą valandą Palanga dar tuščia. Tik kur ne kur pamatysi prie kokios vilos stovintį vežimą su pieno bidonais. Galima sutikti jojikų iš jojimo mokyklos. Šiaip Palanga rami. Judėjimas prasideda nuo devynių kada virtinė vasarotojų nusidriekia jūros link.
Gražėja Palanga. To negalima pasakyti apie Kurhauzą. Ventiliacijos beveik jokios. Įėjimas iš bufeto į salę nesutvarkytas. Durys neplatesnės, kaip paprasto kambario. Per jas vaikščioja ir publika ir padavėjai.
Vidaus reikalų ministerija pastatė vilą „Palanga“. Ji paprastai vadinama policijos vila. Tai turbūt gražiausia vila kurorte. Įvažiuojant į Palangą iš Klaipėdos pusės ji puikiai matosi per langus. Kiekviename kambaryje patogūs baldai. Čia per sezoną apsistoja per tūkstantį poilsiautojų. Kieme – teniso aikštelė.“
Palanga, 1935 m.
