Šiandieninė visuomenė sparčiai keičiasi, o pasaulyje senyvo amžiaus žmonių skaičius nuolat auga. Tai patvirtina ir Lietuvos statistikos departamento duomenys, rodantys, kad 2022 metų pradžioje vyresnio amžiaus asmenų skaičius siekė 871 584.
Dažnai garbingo amžiaus žmonėms, dėl blogėjančios sveikatos ar nesugebėjimo savarankiškai pasirūpinti kasdieniais poreikiais, tenka keisti gyvenamąją vietą bei prisitaikyti prie naujų įpročių ir veiklų. Šiuo požiūriu socialinės globos namai yra gerai išvystytos institucijos, kurios siūlo platų socialinių paslaugų spektrą, užtikrindamos visapusišką rūpestį, geresnes gyvenimo sąlygas ir saugumą vyresnio amžiaus asmenims.
Tačiau daugybė mokslinių tyrimų ir apklausų rodo, kad senyvo amžiaus žmonės, apsigyvenę globos įstaigose, dažnai susiduria su sumažėjusiu socialiniu aktyvumu bei bendravimo trūkumu, kas turi įtakos jų bendrajai gerovei.
Moksliniai tyrimai rodo, kad socialinių ryšių trūkumas turi neigiamą poveikį tiek psichologinei, tiek fizinei žmogaus sveikatai. Nors senstant fiziniai ir kognityviniai gebėjimai silpnėja, socialiniai įgūdžiai išlieka lankstūs ir gali būti veiksmingai palaikomi įvairiomis intervencijomis per visą gyvenimą.
Vis dėlto su amžiumi socialiniai tinklai dažnai siaurėja. Persikėlimas į globos įstaigą daro didelę įtaką vyresnio amžiaus asmenų socialiniams santykiams: dažnai nutrūksta arba stipriai apribojami ryšiai su šeima ir draugais, o senų santykių atkūrimas ar naujų ryšių užmezgimas naujoje aplinkoje tampa sudėtingas. Dėl šios priežasties itin svarbus vaidmuo tenka socialiniams darbuotojams ir pačioms globos įstaigoms bei jų teikiamoms paslaugoms.
Statistika rodo, kad senyvo amžiaus žmonėms reikalingų paslaugų paklausa yra ypač didelė, o jų teikimas reikšmingai prisideda prie problemų sprendimo, gyvenimo kokybės gerinimo ir asmeninės gerovės.
Viena iš svarbių paslaugų, teikiamų globos namuose gyvenantiems senjorams, yra užimtumo veiklos. Skatinant senyvo amžiaus asmenis dalyvauti šiose veiklose, palaikomas jų aktyvumas, padedama stiprinti tarpusavio ryšius ir mažinti socialinę atskirtį. Globos įstaigose užimtumo veikla organizuojama aktyviai – senjorams suteikiamos galimybės dalyvauti įvairiuose renginiuose, ekskursijose, skatinamas jų savarankiškumas ir sudaromos sąlygos pilnavertiškai gyventi.
Yra daugybė užimtumo veiklų rūšių, kurios gali teikti džiaugsmo, tačiau norint jomis užsiimti tinkamai, būtini tam tikri įgūdžiai ir žinios.
Vyresnio amžiaus žmonėms kartais gali būti sunku įsitraukti į kokią nors veiklą. Nenoras dalyvauti užimtumo veiklose dažnai kyla iš nepasitikėjimo savimi arba baimės, kad nepavyks tinkamai atlikti užduočių. Tačiau, kaip ir jauni žmonės, senjorai taip pat gali išmokti naujų įgūdžių bei veiklų.
Senelių globos namuose veiklos dažniausiai organizuojamos atsižvelgiant į kiekvieno gyventojo poreikius, galimybes bei socialinę ir fizinę sveikatą. Čia vykdomos tiek individualios veiklos, pritaikytos konkrečiam asmeniui, tiek grupiniai užimtumo ir darbo terapijos užsiėmimai, žaidimų terapija bei dvasinių poreikių tenkinimas. Bendravimas su kitais žmonėmis, dalyvavimas bendruomeninėje veikloje ar prisijungimas prie klubų padeda vyresnio amžiaus žmonėms suartėti ir geriau įsitraukti į socialinį gyvenimą.
Sociokultūrinės paslaugos, teikiamos globos namuose, apima įvairias veiklas, tokias kaip laisvalaikio organizavimas, rankdarbių užsiėmimai, sportinė veikla, išvykų organizavimas, meno, muzikos, darbo terapijos, vaidybos pamokos, maisto gaminimas, kompiuterinių įgūdžių lavinimas, informavimas ir konsultavimas. Šios veiklos skatina globos namų gyventojų tarpusavio sąveiką, saviraišką bei dvasinių vertybių puoselėjimą, prisidedant prie bendravimo skatinimo ir visaverčio gyvenimo jausmo. Priklausymas bendruomenei suteikia saugumo jausmą, o senjorai jaučiasi atstovaujami ir įgalioti, nepriklausomai nuo jų sveikatos problemų, sutrikimų ar ypatingų poreikių.
Vyresnio amžiaus žmonių užimtumas ir laisvalaikio organizavimas yra svarbi priemonė siekiant mažinti socialinę atskirtį. Užimtumo veiklos suteikia galimybę senjorams išeiti iš savo kasdienės aplinkos, užsiimti prasminga veikla, bendrauti, užmegzti naujas draugystes.
Tokios veiklos padeda senyvo amžiaus žmonėms jaustis reikšmingiems ne tik savo, bet ir kitų gyvenime, skatina kurti naujus santykius bei stiprina gebėjimą juos išlaikyti.
Tai svarbu socialinių ryšių palaikymui, socialinių patirčių stiprinimui ir teigiamai veikia gyvenimo prasmės suvokimą, ypač kai senstant mažėja socialiniai vaidmenys ir ryšiai.
Šaltiniai:
1. Oficialios statistikos portalas (2023). Statistinių rodiklių analizė: Gyventojų skaičius. Prieiga per internetą: https://osp.stat.gov.lt
2. Gečienė, J. ir Gudžinskienė, V. (2018). Socialinės globos įstaigų, dirbančių su senyvo amžiaus asmenimis, teikiamų paslaugų kokybės vertinimas. Socialinis ugdymas, (2), 93-110.
