Dabartinė šešiasdešimtmečių karta pateko į darbingo amžiaus gyventojų gretas, kai ankstesnės kartos galėjo rinktis poilsį dešimtmečiu anksčiau. Gyvenimo kokybei gerėjant formaliai „jauninami“ 60+ iš tikrųjų daugelis ir gyvena, ir atrodo kitaip nei prieš 30 metų.
Tačiau nemažai žmonių, perkopusių penkiasdešimtmetį ar sulaukę šešiasdešimties jaučiasi tarsi pakibę tarp dangaus ir žemės. Darbo rinkoje jiems kaip ir nebėra vietos ne tik dėl kompetencijų stokos ar technologijų neišmanymo. Tiesiog mūsų visuomenėje ir darbo rinkoje jie nepatrauklūs. Galbūt labiau pasisekė menininkams ir kūrybinių profesijų atstovams, kurių savęs realizacija labiau priklauso nuo asmenybės gebėjimų, tačiau žemiškas profesijas įgiję kai kurie atsidūrė kryžkelėje.
„Vyresnių asmenų integracija į darbo rinką yra lėtesnė ir sudėtingesnė. Jiems sunkiau konkuruoti naujausių technologijų srityje, turimos kvalifikacijos ir kompetencijos neatitinka darbo rinkos poreikių, stinga gebėjimo prisitaikyti ar keistis, sunkiau investuoti į save bei persikvalifikuoti. Užimtumo galimybes taip pat mažina sveikatos problemos ar žalingi įpročiai“, – teigia Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.
Dažnai šios išvardintos problemos atsveria jų turimą darbo ir gyvenimo patirtį ir dažnai lemia aukštesnius vyresnio amžiaus asmenų registruoto nedarbo rodiklius nei kitų amžiaus grupių. Per metus jų skaičius išaugo 65,7 proc.
„Vakarų šalyse žavimės šešiasdešimtmečiais ir septyniasdešimtmečiais, besisukiojančiais tarp staliukų kavinėse, dirbančiais viešbučiuose, parduotuvėse. Kodėl Lietuvoje tokio amžiaus žmones dažnai nurašome kaip nedarbingus?“, – klausė I.Balnanosienė.
Lietuvoje yra 196 708 gyventojų, kurie yra 60-64 metų amžiaus. Dar 32 774 yra sulaukę 65 metų (Statistikos departamento duomenys). Atviroje darbo rinkoje, kaip nurodo „Sodra“, apdraustųjų, tai yra dirbančių 61-65 amžiaus grupėje, rugpjūtį buvo 96 725 asmenys. Nuo vasario tokių apdraustųjų sumažėjo 6,4 proc.
Kas kliudo dirbti toliau?
Sparčiai senstant visuomenei (nuo 2010 m. iki 2020 m. 60-64 m. amžiaus asmenų skaičius išaugo beveik 37 tūkst.) dirbančiųjų skaičius gali padidėti ne tik užimtumo augimo dėka, bet ir augant darbingo amžiaus trukmei bei didėjant vyresnio amžiaus žmonių aktyvumui darbo rinkoje, teigia sociologai.
Bendras užimtųjų skaičius Lietuvoje iki 2025 m. gali sumažėti apie 180 tūkst., todėl siekiant stabilizuoti darbo rinką būtinos priemonės, užtikrinančios jos papildymą darbuotojais: ne tik imigracija (trečiųjų šalių imigrantais ir reemigrantais Lietuvos piliečiais), bet ir aktyviai įdarbinant pensinio amžiaus gyventojus ir neįgaliuosius, teigiama Demografinių išteklių būklės ir tendencijų kaitos įvertinimo tyrime 2019 m.
Šiuo metu šalyje darbo ieško 29,8 tūkst. asmenų, kuriems iki pensinio amžiaus liko mažiau nei penkeri metai. Tai – 60 proc. (11,2 tūkst.) daugiau nei 2019 metais. Spalio pradžioje darbo neturinčių gretose buvo 60,5 tūkst. asmenų, vyresnių nei 54 metai. Per metus ši amžiaus grupė pagausėjo 24 tūkst.
Darbo ieškantys tokio amžiaus asmenys, registruoti Užimtumo tarnyboje, yra praradę motyvaciją susirasti darbą pagal turimą profesinę kvalifikaciją. Daugiau nei pusė tų, kuriems iki pensinio amžiaus likę mažiau nei 5 metai, pageidautų nekvalifikuoto darbo. Ir vyrai, ir moterys labiausiai pageidauja pagalbinio darbininko ir valytojo darbo.
Vyresni nei 55 metai asmenys į darbo rinką sugrįžta gerokai mažiau nei kitose amžiaus grupėse. Per devynis šių metų mėnesius padėta įsidarbinti 6,1 tūkst. vyresnių nei 60+ asmenų – tai 23,5 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Terminuotiems darbams įdarbinta 1,6 tūkst. šešiasdešimtmečių (15,5 proc.) mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį.
Šiais metais daugiausiai šio amžiaus asmenų įsidarbino pagalbiniais darbininkais, valytojais, pardavėjais, virėjais, aplinkos tvarkytojais. Daugiausia vyrų įdarbino statybos, moterų – prekybos bei administracinę ir aptarnavimo veiklas vykdančios įmonės. Vyresnio amžiaus žmonės teigia patiriantys priešišką požiūrį visose darbo santykių stadijose – nuo įdarbinimo proceso, kai jau pirmųjų interviu metu tenka bendrauti su už save gerokai jaunesniais specialistais, iki momento, kai vyresnio amžiaus žmonės spaudžiami išeiti į pensiją, nors didžioji jų dalis dar jaučiasi galintys dirbti.
Nei stažo, nei kvalifikacijos
Likus 5 metams iki pensijos beveik pusės – 45,9 proc. darbo ieškančių asmenų darbo stažas siekia tik iki 10 metų, 27,9 proc. – 10-20 metų. Visai neturinčių darbo stažo ir turinčių iki vienerių metų stažą Užimtumo tarnyboje registruota 1,6 tūkst. (10,2 proc.) priešpensinio amžiaus darbo neturinčių asmenų.
Per metus labiausiai išaugo darbo ieškančių iki pensinio amžiaus asmenų, sukaupusių didesnį nei 25 metų darbo stažą, skaičius. Šių metų spalio 1 d. Užimtumo tarnyboje jų registruota 2,2 karto daugiau nei praėjusiais metais.
Trečdalis – 30,8 proc. vyresnių asmenų neturi formalios profesinės kvalifikacijos – tik vidurinį arba pagrindinį, 35,9 proc. – profesinį išsilavinimą, 13,0 proc. – aukštąjį išsilavinimą, 20,2 proc. – aukštesnįjį. Tarp turinčiųjų aukštąjį ir aukštesnįjį išsilavinimą moterų yra daugiau nei vyrų.
Kaip jiems padėti?
Šiais metais aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse dalyvavo 1003 darbo neturinčių 60+ asmenų, daugiausiai iš Kauno regiono. Užimtumo tarnybos paramos mokymuisi priemones pasirinko 209 šios amžiaus grupės asmenys, 2019 m. – 815. Persikvalifikuoti panoro 172 vyresni darbo neturintys asmenys (pernai – 746). Daugiausiai – Kauno klientų aptarnaujamoje teritorijoje – 54 ir Klaipėdos – 39.
Pameistrystę rinkosi 5 asmenys (pernai – 8), kurie panoro įgyti apdailininko, plytelių klojėjo, slaugytojo padėjėjo, suvirintojo kvalifikacijas. 24 asmenys stažavosi įvairią veiklą vykdančiose įmonėse (pernai – 36) ir neformaliuoju būdu įgytų kompetencijų pripažinimo priemonėje dalyvavo 8 asmenys (pernai – 25).
Šiemet įsteigtose naujose darbo vietose įdarbinta 16 vyresnių nei 60 asmenų, pernai – 46. Dauguma jų dirba aukščiausio nedarbo teritorijose pagal vietinių užimtumo iniciatyvų programą sukurtose darbo vietose.
Remiamo įdarbinimo priemonės, kai darbdaviui mokama darbo užmokesčio kompensacija, yra paklausios tarp darbdavių skatinant vyresnio amžiaus nedirbančiųjų užimtumą. Šiais metais jose dalyvavo 674 (2019 m. – 1086) 60+ amžiaus asmenys. Galimybe dirbti toliau nuo gyvenamosios vietos pasinaudojant parama judumui ryžosi 120 vyresnių nei 60 metų asmenų, pernai –384. Daugiausiai Kauno ir Klaipėdos regionuose.
Persikvalifikavusių šešiasdešimtmečių integracijos į darbo rinką lygis yra vienas didžiausių, palyginti su kitomis amžiaus grupėmis. Pasibaigus profesiniam mokymui, po 6 mėn. šiais metais dirbo – 78,3 proc. asmenų, 2019 m. – 82,1 proc. Praėjus 6 mėn. po įdarbinimo subsidijuojant dirbo 60,4 proc., 2019 m. – 66,6 proc. asmenų.
Užimtumo tarnybos informacija
