Marijampolės apskrities asmens sveikatos priežiūros įstaigas jau pasiekė valstybės lėšomis finansuojama, nemokama sezoninio gripo vakcina. Raginame žmones kreiptis į šeimos gydytojus ir pasiskiepyti. Atsižvelgiant į Marijampolės apskrities asmens sveikatos priežiūros įstaigų sezoninio gripo vakcinos poreikį, vakciną gavo visos ją užsisakiusios įstaigos. Viso į įstaigas pristatyta 6826 vakcinos dozių 2015/2016 metų sezonui.
PRIMENAME, kad NEMOKAMA gripo vakcina turi galimybę pasiskiepyti nėščiosios, 65 m. ir vyresni asmenys, visi asmenys sergantys lėtinėmis širdies kraujagyslių, plaučių ligomis, bronchine astma, inkstų ligomis, asmenys, kuriems yra imunodeficitinė būklė (gydosi preparatais nuo vėžio, imunosupresantais po organų persodinimo, sergantiems ŽIV ir kita) nepriklausomai nuo amžiaus (taip pat vaikai), asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir globos institucijų darbuotojai, slaugos ir palaikomojo gydymo ligoniai, globos institucijų gyventojai.
Trumpas priminimas apie gripą.
Užsikrėtimo būdai. Gripo virusai lengvai plinta nuo sergančio žmogaus su seilių dalelėmis jam kosint, čiaudint ar kalbant.
Simptomai. Gripas – ūmi infekcinė liga, periodas nuo užsikrėtimo iki pirmų ligos simptomų trunka 18-72 val. (iki 3 d.). Gripo diagnozė neabejotina, jei yra bent 6 iš išvardintų 9 diagnostinių faktorių: staigi pradžia (per 12 val.), šaltkrėtis, karščiavimas, sausas kosulys, nuovargis, galvos, raumenų skausmas, užpakalinės ryklės sienelės paraudimas, buvęs kontaktas su sergančiu gripu asmeniu. Paprastai sergant gripu karščiavimas trunka 3-5 dienas, daugelis simptomų išnyksta per savaitę, pagyvenusiems žmonėms būdinga ilgesnė ligos trukmė, 50 proc. ligonių infekcija pasireiškia be karščiavimo, dažnesnės bakterijų sukeltos komplikacijos. Susirgus gripu – vidutiniškai 5-6 dienomis sumažėja žmogaus aktyvumas, 3-4 dienas neinama į darbą ar mokyklą.
Galimos pavojingos gripo komplikacijos. Dažniausios komplikacijos: bakterijų sukeltas plaučių uždegimas, bronchitas, sinusitai, pūlingi vidurinės ausies uždegimai, lėtinių ligų paūmėjimai, dažniausiai plaučių ir širdies- kraujotakos ligų. Retesnės, bet labai gyvybei pavojingos komplikacijos tai širdies raumens uždegimas (miokarditas), toksinio šoko sindromas, galvos smegenų dangalų uždegimas, inkstų pažeidimai (hemolizinis ureminis sindromas), Guilain- Bare sindromas, kuriam būdinga nervų sistemos pažeidimai sukeliantys įvairių raumenų silpnumą, paralyžius ir kita. Dažnai komplikacijos būna mirtinos. Reikia pabrėžti kad gripo komplikacijos ir mirtys nuo jų dažnesnės vyresniame amžiuje.
Gripo vakcinos veiksmingumas užkertant kelią susirgti gripu. Organizmo grūdinimas, visavertė mityba sustiprina organizmo imunitetą, tai yra atsparumą kai kuriems ligų sukėlėjams. Tačiau vien tai nėra patikima gripo profilaktika. Todėl rekomenduojama skiepytis prieš kiekvieną gripo sezoną. Gripo vakcinos efektyvumas yra įrodytas dauguma medicininių klinikinių tyrimų ir jau daug metų nebekelia jokių abejonių. Asmens ir visuomenės sveikatos specialistai nebediskutuoja, ar vakcina reikalinga, kadangi šis klausimas jau seniai yra išspręstas ir įrodytas. Diskutuoja ir prieštaringą moksliniams įrodymams informaciją skleidžia savų tikslų turintys antivakcininiai judėjimai. Kaip ir kiekviena vakcina, gripo vakcina nėra šimtaprocentinio efektyvumo, bet viena visiškai aišku: nauda, kurią suteikia skiepijimas nuo gripo yra daug didesnė už riziką, kuri gali būti dėl nepageidaujamų reakcijų žmogui. Mažinti sergamumą gripu – ne pagrindinis skiepų nuo gripo tikslas. Pagrindinis tikslas – sumažinti gripo komplikacijų ir mirčių skaičių nuo lėtinių ligų paūmėjimo, kurios įvyksta kaip tik gripo sezono metu. Pastebėta, kad sausį, vasarį, kovą padidėja vyresnių žmonių mirštamumas. Labai retai mirties priežastimi įvardijamas gripas, kadangi jie miršta nuo infarkto, insulto, sunkaus plaučių uždegimo ar nuo kito susirgimo. Tačiau dažniausiai gripas būna pirmoji priežastis, sukėlusi insulto, miokardo infarkto ar kitų kritinių sveikatos būklių pasireiškimą. Ne paslaptis, kad pasiskiepiję nuo gripo žmonės kartais suserga. Bet jie serga daug lengvesne forma ir niekada nebūna komplikacijų – bakterinio plaučių uždegimo. Tai įrodyta daugeliu didžiulių klinikinių tyrimų, atliktų Europos ir JAV mokslininkų. Įrodyta, kad bet kokio uždegimo metu organizme labai smarkiai padidėja uždegimo citokinų koncentracija- kyla vadinamoji citokinų audra. Citokinai, tai imunines reakcijas koordinuojančios baltyminės medžiagos, kurias pradeda gaminti makrofagai, kai į organizmą patenka koks nors įsibrovėlis- bakterija arba virusas. Citokinų aktyvumas padidėja ir sergant diabetu, esant nutukimui, vyresniame amžiuje. Mokslininkai teigia, kad citokinai (interleukinas, alfa naviko nekrozės faktorius, interferonas)- turi trombozinį poveikį. Yra priežastinis ryšys, kodėl taip dažnai gripo sezono metu vyresnio amžiaus žmonės pradeda mirti nuo infarktų ir insultų arba jais serga ir tampa neįgalūs. Citokinai skatina kraujo krešulių arba trombų susidarymą, kurie užkemša vainikines arterijas – širdies raumuo nebetenka kraujo, ir įvyksta infarktas, jeigu užkemša smegenų kraujagyslę – insultas. Vyresnio amžiaus žmonės jau serga daugeliu gretutinių ligų, todėl jų organizme ir gretutinių ligų, ir dėl paties amžiaus citokinų gamyba dažnai būna didesnė. Susirgus gripu, citokinų koncentracija dar padidėja. Galima daryti išvadą, kad ji padidėja iki kritinio lygio, kada susidaro ypač palankios sąlygos susidaryti trombams. Tai dar vienas argumentas, kodėl būtina skiepyti vyresnio amžiaus žmones.
Šį sezoną dominuosiantys gripo virusai. Gripo virusas dėl tam tikrų savybių nuolat kinta – mutuoja. Dėl kintančios antigeninės gripo viruso sudėties Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) kiekvienais metais prognozuoja labiausiai paplitusias viruso padermes ir rekomenduoja būsimojo sezono vakcinos antigeninę sudėtį. 2015/2016 m. sezono gripo vakcinos sudėtyje yra suskaldytos/inaktyvuotos A/California/7/2009 (H1N1)pdm09, A/Switzerland/9715293/2013 (H3N2), B/Phuket/3073/2013 virusų tipo dalelės.
Kada ir kas turėtų skiepytis. Skiepytis rekomenduojama kasmet prieš prasidedant gripo epideminiam pakilimui, geriausia – spalio-lapkričio mėnesiais, tačiau galima skiepytis ir vėlesniais gripo sezono mėnesiais. Pažymėtina, kad imunitetas nuo gripo viruso susiformuoja vidutiniškai per 2 savaites nuo pasiskiepijimo. Pasaulinė sveikatos organizacija ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras ragina pasiskiepyti kuo daugiau žmonių, o ypač rizikos grupių asmenų, kuriems yra didžiausia gripo sukeliamų komplikacijų rizika NEMOKAMAI, tereikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Optimaliausias apsauginių dalelių antikūnių kiekis žmogaus organizme susidaro po 4-6 savaičių. Po 6 mėn. antikūnių kiekis sumažėja 50 proc., jauniems žmonėms imuninis atsakas išlieka 6-12 mėn., o pagyvenusiems – trumpiau, todėl vyresnio amžiaus žmonėms reikėtų skiepytis vėliau, prieš sezoninio pakilimo pradžią (gruodžio mėnesį). Ne vėlu pasiskiepyti ir sezoninio pakilimo metu, nes vakcinoje esančių virusų fragmentai yra inaktyvuoti (neveiksmingi) ir negali sustiprinti natūralios infekcijos.
Skiepų kontraindikacijos. Skiepytis nerekomenduojama esant padidėjusiam jautrumui (alergijai) gripo vakcinos sudedamosioms medžiagoms bei karščiuojant (tikslinga skiepijimą atidėti kitam kartui kai pasveiksite). Dėl to visada prieš skiepijantis reikia pasikonsultuoti su šeimos gydytoju.
Nėštumas ir skiepai. Atkreipiame dėmesį- nėštumas nėra kontraindikacija. Paskiepijus nėščią moterį apsauginiai antikūnai per pasiekia kūdikį, nes kūdikio iki 6 mėn. skiepyti negalima. Nėsčiai moteriai užsikrėtus gripo virusu pirmą nėštumo trimestrą, yra persileidimo ar neišnešioto kūdikio gimdymo rizika. Gimęs kūdikis gali turėti įgimtų neurologinių defektų. Nors gripo virusas per placentą nepatenka į vaisiaus organizmą, tačiau uždegimo metu kaip minėta ankščiau susidaro daug citokinų, kurie patenka į vaisiaus organizmą ir gali sukelti anomalijas.
Skiepų privalumai. Priklausomai nuo organizmo būklės ir sąlygų, skiepai nuo gripo 70-90 proc. garantuoja, kad žmogus nesusirgs gripu. Skiepijant 80 proc. kolektyvo (mokyklų, įmonių), galima pasiekti labai mažą sergamumo gripu lygį. Taip pat skiepai nuo gripo gali 50-60 proc. sumažinti sergamumą kitomis ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Jei susergama po skiepo, liga pasireiškia lengvesnėmis formomis, žmogus serga trumpiau, mažesnė komplikacijų tikimybė. Atliktų tyrimų duomenimis, skiepijimai nuo gripo maždaug 4-5 kartus sumažina tiesiogines išlaidas sveikatos priežiūrai (vizitams pas gydytojus, hospitalizacijai, vaistams) ir netiesiogines išlaidas (prarastas darbingumo dienas dėl ligų).
Kitos profilaktikos priemonės ribojančios gripo virusų plitimą
- sergančių vaikų neleisti į švietimo įstaigas, nesudaryti riziką užkrėsti kitus;
- sergant atidėti artimųjų lankymus ligoninėse;
- stiprinti organizmo imuniteto atsparumą virusinėms infekcijoms, pasitarus su šeimos gydytoju;
- kasdien vėdinti patalpas ir valyti jas drėgnu būdu;
- dažnai plauti rankas, ypač prieš valgį;
- vengti masinio žmonių susibūrimo vietų sergamumo, epidemijos metu;
- kosint ir čiaudint prisidengti burną nosinaite;
- susirgus kreiptis medicininės pagalbos, gerti daug skysčių, likti namuose.
Kreipkitės į savo šeimos gydytoją ir pasiskiepykite !
Parengė Loreta Radzevičienė, Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja (apskrities vyriausioji epidemiologė)
