Šiemet ūkininkams išmokėta beveik 3 kartus daugiau pasėlių žalų kompensacijų, Pietų Lietuvoje daug augalų teko atsėti

Šiemet Lietuvos ūkininkams išmokėta beveik 3 kartus daugiau pasėlių žalų kompensacijų. Covid-19 neturėjo neigiamos įtakos ūkininkų veiklai, tačiau tokį didelį draudimo išmokų augimą lėmė siautėjusi gamta.

Per šių metų derliaus sezoną tarptautinio savidraudos fondo filialas „VH Lietuva“ mūsų šalies ūkininkams išmokėjo 8,5 mln. eurų draudimo išmokų – 2,8 karto daugiau nei 2019 metais (3,03 mln.).

Lietuvos pasėlių savidraudos fondo pritraukta draudimo suma 2020 metais išaugo 32 proc. nuo 244,56 mln. iki 322,22 mln. eurų. Apdraustas plotas padidėjo 21 proc. iki 321,5 tūkst. hektarų – tai sudaro maždaug 20 proc. viso Lietuvoje draustino pasėlių ploto.

Pietų Lietuvoje – daug pranešimų apie audros „nušmirgeliuotus“ augalus

„2020 metai buvo išskirtiniai ir parodė, kad besikeičiantis klimatas bei ekstremalėjantys meteorologiniai reiškiniai neleidžia atsipalaiduoti nuo sėjos iki pats derliaus nuėmimo. Iki šiol vyravęs žemdirbių mąstymas, kad pirmiausia reikia pasisėti, o tik paskui galvoti apie pasėlių apsaugą, po truputį traukiasi. Jau keleri metai iš eilės rodo, kad geriau pirmiausia pasirūpinti preliminaria pasėlių apsauga, o toliau jau dirbti žemę“, – sako pasėlių savidraudos fondo „VH Lietuva“ Pietų Lietuvos regiono draudimo vadovė Liudmila Vilkienė.

Pasak jos, Pietų Lietuvos ūkininkai iš Alytaus, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Lazdijų, Marijampolės, Šakių, Šalčininkų, Varėnos, Vilkaviškio ir Druskininkų rajonų kasmet vis aktyviau saugo didesnį pasėlių plotą.

„Pietų Lietuvos regiono žemdirbiai vis dažniau praneša apie dėl audros „nušmirgeliuotus“ ką tik sudygusius augalus, kuriuos vėliau žemdirbiams tenka dar kartelį atsėti. Nes kelerius metus iš eilės vyrauja sausra, meteorologai vis dažniau fiksuoja lokalias liūtis, kurios pasėtus pasėlius užplaka ir augalai negali išdygti“, – regionui būdingas aktualijas komentuoja L. Vilkienė.

3 išskirtinumai šių metų pasėlių draudime

„2020-ieji buvo kritiniai metai, kai Lietuvos ūkininkai patyrė visų tipų rizikas – krušą, audras, liūtis, iššalimą, sausrą. Šiemet nuostolių patyrė ne tik pagrindinių Lietuvoje auginamų kultūrų – rapsų ir javų – augintojai, bet visų augalų pasėlių ūkininkai“, – metus apibendrina pasėlių savidraudos fondo „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika.

Pasak jo, buvo pažeisti praktiškai visi draustini augalai, nuo javų, rapsų iki kukurūzų bei lubinų, o prieš derliaus nuėmimą trenkusi kruša kai kuriose vietose iškūlė net po 100 proc. derliaus.

Žemdirbiai įvertino rizikos vertinimo tikslumą

Šiuos gamtos siurprizų pilnus metus sušvelnino investicijos į rizikos vertinimo tikslumo įrankius.

„Moksliniai tyrimai ir bandymai yra neatsiejama specializuoto savidraudos fondo veikla. Augalai skirtingai reaguoja į padarytus pažeidimus, ypač dabar, kai klimato kaita sukelia vis daugiau ir įvairesnių meteorologinių reiškinių. Su kolegomis iš įvairių Europos šalių nuolat dalinamės bandymų patirtimi, mokslinių tyrimų pagalba atnaujiname rizikos vertinimo metodikas ir pritaikome jas konkrečios šalies klimatinėms sąlygoms. Nes tikslus, greitas ir nepriklausomas žalų reguliavimas yra svarbiausias veiksnys žemdirbių pasitikėjimui“, – pasakoja M.Rusteika.

Savidraudos fondas nuo draudimo įmonių skiriasi tuo, kad tai yra ūkininkus vienijanti nekomercinė organizacija, kurios tikslas – apsaugoti savo narių turtinius interesus ir padėti valdyti verslo riziką. Jis veikia kaip draudėjų ir draudiko susivienijimas, kur įnašus daro patys nariai. Tokia ūkininkų savitarpio pagalbos fondo idėja išskaido riziką, stiprina ūkininkų bendruomenę ir suteikia ūkininkams daugiau galių.

Kolektyvinė ūkininkų išmintis padėjo efektyviau naudoti išteklius

„Nuolat gauname iš ūkininkų gerų idėjų ir grįžtamąjį ryšį, ta kolektyvinė išmintis padeda padidinti savidraudos fondo produktyvumo lygį, padėti žemdirbiams efektyviau naudoti išteklius, atsakingai vertinti rizikas. Šie dalykai padeda siekti ilgalaikio tvarumo žemės ūkio sektoriuje“, – pasakoja M.Rusteika.

Lietuvoje valstybė skatina žemdirbius saugoti pasėlius nuo meteorologinių reiškinių ir prisideda kompensuodama dalį draudimo įmokų Europos Sąjungos ir valstybės lėšomis. Be to, kadangi savidraudos fondas veikia 10-yje šalių, pasėlių draudimo rizika išskaidoma tarp visų 100 tūkst. šiuo metu savidraudos fonde esančių narių įvairiose Europos šalyse.

„Baigiantis metams visame savidraudos fonde fiksuojame 65 proc. metinį nuostolingumą, kuris leidžia mums sustiprinti rezervinius atidėjimus. Manau, tai yra geras ženklas, kad mes, kaip savidraudos fondas, ekonomiškai sunkiu ir neužtikrintu metu, ypač klimato kaitos fone, į 2021 metus žengsime ekonomiškai stiprūs“, – sako tarptautinio savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ (VH) valdybos primininkas iš Vokietijos dr. Rainer Langner.

Vokietijos savidraudos fondas dirba jau 196 metus, turi 10 filialų ir daugiau kaip 100 tūkst. narių 10-yje Europos Sąjungos šalių – Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, Danijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Liuksemburge, Kroatijoje ir Italijoje.

2021 metais – ilgesnis rizikų sąrašas ir laikotarpis

„Pagrindinės 2021 metų naujovės, kurios laukia ūkininkų Lietuvos rinkoje – išpėstas rizikų sąrašas. Kelerius metus iš eilės sulaukėme žemdirbių prašymų dėl pavasarinių šalnų rizikos apsaugos, todėl jau dabar visi gali pasirinkti šią riziką. Atsižvelgdami į išaugusią sausros žalą, nuo 2021-ųjų geriname draudimo apsaugos ir sausros kriterijaus skaičiavimo laikotarpį. Jis prasidės ne nuo balandžio 1 dienos, kaip įprasta, o nuo kovo 1 dienos“, – ateinančių metų naujoves vardina „VH Lietuva“ vadovas.