Šiuo metu vandens lygis upėse yra 5–73 cm žemesnis už vidutinį daugiametį, storiausias ledas 8–32 cm. Vasario 15 d. duomenimis, sniego dangos storis siekia 10–42 cm. Dirvožemio įšalas daugelyje vietovių 1–6 cm, Vilniuje bei Varėnoje 10 cm, Šiauliuose bei Šilutėje 20 cm. Esant įšalui, sniego tirpsmo vanduo nesifiltruoja į dirvą, bet nuteka paviršiumi į upes.
Didžiausios vandens atsargos sniego dangoje vasario 15 d. duomenimis, buvo Panevėžyje, Dūkšte, Dotnuvoje, Ukmergėje, Nemajūnuose bei Jonavoje ir sudarė 1.2 normos. Vandens atsargos sniege Šiauliuose, Vilniuje, Buivydžiuose sudarė ≥ 1.3, Varėnoje – 1.6, ties Lazdijais – 1.9 normos. Kituose šalies rajonuose vandens atsargos sniego dangoje svyruoja nuo pusės iki normos. Nuo vasario 10 d. iki 15 d. vandens atsargos sniege padidėjo 2–11 mm.
2020 metų ruduo buvo šiltas, kritulių iškrito mažiau už sezono kritulių normą. Mažiausiai kritulių iškrito rytiniame pakraštyje ir Vidurio Lietuvoje, gausiausiai – vakarinėje šalies dalyje. Dėl kelis metus varginusios hidrologinės sausros vandens lygiai didžiojoje Lietuvos dalyje išliko žemesni už vidutinį daugiametį vandens lygį. Sausio mėnesį prasidėjus tikrajai meteorologinei žiemai, vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 10 proc. didesnis už normą. Sausio 10 d. vidutinis sniego dangos storis siekė 3-18 cm. Pirmomis mėnesio dienomis dirvožemio įšalo gylis šalyje siekė iki 9 cm. Dėl šiltesnių orų trečiąjį dešimtadienį įšalo sluoksnis plonėjo, vietomis laikėsi 2–9 cm. Dešimtadienio pabaigoje giliausiai (iki 5 cm) dirvožemis buvo įšalęs Varėnos apylinkėse. Sausio mėnesį vandens lygiai vis dar išliko žemesni už vidutinius. Pirmieji ledo reiškiniai (ižas, priekrantės ledas) upėse pasirodė sausio 9–17 d. Sausio 16–18 d. jau buvo užšalusių upių. Storiausias ledas (5–16 cm) stebėtas sausio 20 d. Kai kur susidarė ižo sąkamšos, Puvočiuose vandens lygis pakilo per parą 55 cm, Vilniuje per 2 paras 185 cm. Atšilus orams, pasirodė vanduo ant ledo, ledo reiškinių sumažėjo. Dėl kritulių Minijoje, -Danėje, Bartuvoje sausio 22–26 d. vandens lygis pakilo 91–172 cm.
Pagal esamas hidrometeorologines sąlygas potvynis Minijoje, Akmenoje-Danėje, Lėvenyje, Nevėžyje, Šventojoje, Jūroje, Neryje ir Nemune prognozuojamas didesnis už vidutinį daugiametį, kitose upėse – vidutinis arba mažesnis už vidutinį. Vandens lygis katastrofinio hidrologinio reiškinio rodiklių nepasieks, stichinio hidrologinio reiškinio rodikliai bus pasiekti Nemune ir jo žemupio mažuosiuose intakuose.
LHMT hidrologė Janina Brastovickytė-Stankevič
LHMT informacija
