Savarankiškai mokantieji privalomojo sveikatos draudimo įmokas turėtų stebėti savo draustumo statusą, o gavusieji raginimą padengti išlaidas už jiems suteiktą nemokamą gydymą papildomo mėnesio metu – susisiekti su teritorine ligonių kasa. Ši skolos problema įprastai išsprendžiama greitai ir taikiai.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa (Vilniaus TLK) atkreipia dėmesį, kad gyventojai, dirbantys pagal autorines sutartis, užsiimantys individualia veikla pagal pažymą ar kitais atvejais, kai privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas moka savarankiškai, kartais, laikydami save apdraustaisiais, už gydymą vis dėlto gali būti skolingi Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetui. Tai paaiškėja nustačius, kad, nutrūkus draustumui, vadinamąjį papildomą mėnesį jie nemokamai gydėsi, o PSD įmokos už jį laiku nesumokėjo.
„Papildomas mėnuo – tai laikotarpis, kai, nutrūkus asmens draustumui, dar vieną mėnesį jis turi teisę naudotis nemokamomis medicinos paslaugomis. Dažnai manoma, kad už šį mėnesį PSD įmokos mokėti nereikia, tačiau teisė nemokamai gydytis yra neatsiejama nuo pareigos šias įmokas mokėti kiekvieną mėnesį. Taigi šiuo atveju PSD įmoką vis tiek būtina sumokėti iki papildomo mėnesio pabaigos“, – sako Vilniaus TLK Teisės skyriaus vyriausioji specialistė, laikinai einanti vedėjo pareigas, Rasa Jakučionytė.
Jeigu papildomo mėnesio laikotarpiu žmogus gauna kompensuojamąsias medicinos paslaugas ir laiku nesumoka PSD įmokos, jam skaičiuojamos tiek šių įmokų, tiek ir suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų skolos. Nustačiusi gydymo išlaidų skolą PSDF biudžetui, teritorinė ligonių kasa gyventojui siunčia raginimą šias išlaidas padengti. Raginimo gavėjui nesusisiekus su teritorine ligonių kasa, ji pateikia teismui ieškinį.
Pasak R. Jakučionytės, dažniausiai tokios skolos PSDF biudžetui atsiranda ne todėl, kad gyventojai piktybiškai vengia mokėti PSD įmokas. Tai nutinka dėl nežinojimo ar neapdairumo, kitų žmogiškųjų ar techninių klaidų mokant įmokas, kai pasikeičia žmogaus veiklos pobūdis ar sąlygos. Pavyzdžiui, tada, kai asmuo darbą pagal darbo sutartį pakeičia individualia veikla pagal pažymą arba kai pradeda dirbti tik pagal autorines sutartis, anksčiau vienu metu dirbęs pagal autorines sutartis ir užsiėmęs individualia veikla.
Įsidėmėtina, kad PSD įmoka turi būti mokama kiekvieną mėnesį – praleidus bent vieną, draustumas nutrūksta. „Neretai gyventojai, pamiršę sumokėti PSD įmoką, ją sumoka kitą mėnesį, manydami, kad iškart vėl tampa apdraustaisiais. Tačiau tokia pavėluota įmoka yra padengiama ankstesnio mėnesio skola, todėl reikia sumokėti ir įmoką už einamąjį mėnesį, kuris laikomas papildomu mėnesiu. Antraip už jo metu gautas kompensuojamąsias sveikatos priežiūros paslaugas paskui tenka susimokėti“, – sako Vilniaus TLK atstovė.
Pasitaiko ir kitų klaidų ar nesklandumų, tokių kaip pervedant PSD įmoką nurodyti neteisingi asmens duomenys, įmokos dydis ar įmokos kodas (įmoką mokant laiku jis yra vienoks, mokant kitą mėnesį – kitoks). Tokiais atvejais, neatsižvelgiant į tai, kad PSD įmokos yra sumokamos, jos gali būti neapskaitytos, taigi draustumas nutrūksta ir, papildomą mėnesį pasinaudojus kompensuojamosiomis sveikatos priežiūros paslaugomis, vėliau asmeniui taip pat skaičiuojama jų išlaidų skola.
Nepriklausomai nuo priežasties, dėl kurios atsiranda žala PSDF biudžetui, gavus teritorinės ligonių kasos raginimą ją atlyginti, reikėtų iškart į jį atsiliepti. Susisiekti su ligonių kasa rekomenduojama net tada, kai gyventojas mano ar yra tikras, kad PSD įmokas mokėjo laiku ir tinkamai, todėl yra apdraustasis ir sveikatos priežiūros paslaugos jam turi būti suteikiamos nemokamai.
„Iškart kreiptis į teritorinę ligonių kasą – geriausias būdas išsiaiškinti, ar iš tiesų atsirado skola PSDF biudžetui už gydymą, ar asmuo vis dėlto buvo draustas ir tik per klaidą jo įmokos nebuvo apskaitytos. Jeigu žmogus yra skolingas – sutariama dėl skolos padengimo, o jeigu neapskaitytas įmokas jis mokėjo tinkamai – gali būti atkuriamas draustumas. Dažniausiai, susisiekus su teritorine ligonių kasa, ieškiniai dėl gydymo išlaidų, atsiradusių papildomo mėnesio metu, nepasiekia teismo ir antstolių. Tai naudinga abiem šalims“, – pataria R. Jakučionytė.
Vilniaus TLK specialistai skatina gyventojus nuolat stebėti savo draustumo PSD statusą, ypač tais atvejais, kai pasikeičia darbinės veiklos forma arba dirbama pagal autorines sutartis ar vykdoma individuali veikla. Prieš kreipiantis į gydymo įstaigą, visada pravartu įsitikinti savo draustumu. Vilniaus TLK interneto svetainėje galima pasikrinti, ar draustumas galioja jo tikrinimo dieną: „Pasitikrinkite“ —> „Ar esate draustas privalomuoju sveikatos draudimu?“. Norint sužinoti ilgesnio laikotarpio draustumo statusą (ar nėra skolos už ankstesnį laikotarpį), reikia kreiptis į teritorinę ligonių kasą pagal savo gyvenamąją vietą.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos informacija
