Marijampolę Kultūros centre atidaroma tarpukario fotografo Juliaus Miežlaiškio paroda – „Vyčiai“. Ši paroda buvo eksponuojama Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune, vėliau keliaus į Ukmergę, Vilnių.
Parodos atidarymas Marijampolės kultūros centre ,(adresas Vilkaviškio g. 2, Marijampolė) Gegužės 03 d. Ketvirtadienį 17 val.
Julius Miežlaiškis – vienas produktyviausių ir kūrybingiausių tarpukario metraštininkų, fotožurnalistų. Fotografu tapo tarnaudamas nepriklausomos Lietuvos kariuomenėje, buvo aviacijos puskarininkis, fotografas, pilotas, radiotechnikas, aktyvus „Kario“ žurnalo bendradarbis. Tik, kaip neretai atsitinka, yra nepelnytai užmirštas, patekęs į šalikelę. Jo vardas ir nuveikti darbai fotografijos istorikų straipsniuose dar ir šiandien tebesutelpa pasakyme „ir kiti“…„Ir kiti“ – talpi sąvoka. Kodėl kai kurias asmenybes paslepia užmaršties rūkas? Dėl J. Miežlaiškio yra keletas priežasčių. Jis, skirtingai nei dauguma tuomečio Kauno spaudos fotografų, vėl sugrįžtant sovietų okupacinei valdžiai, nepasitraukė, nepabėgo su vertingiausių negatyvų lagaminėliais į Vakarus, o liko tėviškėje. Naiviai galvojo, kad niekam nenusikalto, o tebuvo tik liudininkas ir metraštininkas.
Užėjus sovietinei valdžiai, J. Miežlaiškio fotografijos netiko.
Fotografas gimė 1908 m., Netičkampio k., Marijampolės apsk., vidutinio ūkininko šeimoje, mirė 1982 m. Kaune, palaidotas Petrašiūnų kapinėse.
Profesijos veiklą jis pradėjo 1925 m. tarpukario Marijampolėje inžinieriaus K. Vitmozerio mechaninėse dirbtuvėse, čia įgijo techninių žinių tarp jų ir apie fotografiją, kiną. Vėliau jas pritaikė dirbdamas kino demonstruotoju pirmajame kino teatre ,,Palas” Marijampolėje (Pastatas ir dabar stovi Vytauto g.27).
1931 m. savo biografiją jis susiejo su Lietuvos kariuomene, tapo aviacijos fotolaboratorijos vedėju, lakūnu.
Jis yra sovietmečiu garsaus „Šešupės“ kolūkio pirmininko Juozo Miežlaiškio vyresnysis brolis. Tačiau sovietmečiu, abiejų brolių biografijos buvo skirtingos. Vienas tapo pavyzdingo, viešai be perstojo garbinamo ūkio vadovu, kitas vien dėl to, kad nepriklausomybės laikais pasižymėjo kaip aktyvus laisvojo krašto propaguotojas, sovietmečiu pateko į valdžios nemalonę, prarado kino operatoriaus darbą Lietuvos kino studijoje, dvejus su puse metų buvo uždarytas į Marijampolės kalėjimą. Vėliau kaltinimus panaikinus, jam teko atsisakyti ir fotografo profesijos, įvairiose įmonėse dirbo eiliniu darbininku, namų ūkyje gėlininku.
Miežlaiškių gimtinė – Netičkampis – tai ir mano gimtasis kaimas. Gyvenome netoliese, kaimynystėje už kelių šimtų metrų. Todėl man dažnai kildavo klausimas, kodėl vyresniosios kartos Sūduvos krašto žmonės geru žodžiu prisimenamas Netičkampio Miežlaiškį – kolūkio pirmininką, o vyresnyjį brolį Julių, fotografą- lakūną, šiandien nepelnytai palikę, nuošalėje užmarštyje. Kai pasikeitė laikai, tą spragą siekiame ištaisyti, užpildyti boluojančius istorijos lapus. Gaila , kad su pačiu fotografu man neteko bendrauti, dėl amžiaus ir laiko skirtumų , -sako parodos kuratorius, fotografijos žurnalo ,,Vyzdys” redaktorius Valentinas Juraitis.
Išleistas albumas monografija–,,Juliaus Miežlaiškio „VYČIAI“, kuris bus pristatomas parodos metu, taip pat bus demonstruojama kino dokumentikos ištraukos..
Parodoje rodomos nuotraukos:
LIETUVOS AVIACIJOS GIMIMAS. Autorius yra fotografavęs lėktuvus ANBO (Antanas Nori Būti Ore) ir konstruktorių lakūną Antaną Gustaitį, aviatorių šventes, lėktuvų avarijas, lakūnų žūtis.
PRIEŠKARIO ŽMONĖS: tai prezidentas Antanas Smetona ir jo žmona Sofija, generolas Stasys Raštikis, ministras Juozas Urbšys, Kauno ir Vilniaus eiliniai miestiečiai…
VILNIAUS GRĄŽINIMO LIETUVAI 1939 m. AKIMIRKOS: Kariuomenės vadovybės nurodymu 1939 m. jis filmavo ir fotografavo Lietuvos kariuomenės žygiavimą iš Kauno į Vilnių. Matome miestiečių sutikimo akimirkas, trispalvės iškėlimą Gedimino kalne Vilniuje. Liūdnas buvo tas žygis: trumpam atgavę Vilnių, lietuviai prarado nepriklausomybę.
MARIJAMPOLĖS MIESTO TARPUKARIO, GIMTOJO NETIČKAMPIO ir kiti vaizdai.
J.Miežlaiškis pirmasis nofotogrtafavo marijampolę iš lėktuvo, žužfiksavo Kano,laikinosios sostinės, gyvenimą. Jis– Lietuvos fotomėgėjų draugijos ilgametis iždininkas, rengęs ir dalyvavęs kolektyvinėse parodose. Šalia fotografų V. Augustino, B. Buračo ,Iz. Girčio, S. Kolupailos, M. Truso, P. Babicko darbų jo įnašas į socialinės, etnografinės fotografijos, fotožurnalistikos plėtotę yra svarus. Yra išlikę per 500 šio autoriaus fotografijų.
Tarptautinės aviacijos fotografijos parodoje Italijoje jis laimėjo sidabro medalį, tačiau šiandien svarbios ne tik anuomet apdovanotos fotografijos. O dauguma jo kitų fotografijų. Ypač jos vertingos dokumentiškumu, perteikiančios laikmečio dvasią.
Smetoniškos Lietuvos autoritarizmo požymiai, plakatų fasadiškumas ir paradai, mitingų vaizdai, byloja apie artėjančio II pasaulinio karo audrą. Pažymint Lietuvos atkūrimo 100– metį gerokai pamiršta J. Miežlaiškio kūryba deramai užpildys baltuojančias dėmes mūsų kultūros istorijoje.
Daugiau informacijos:
tel. 8698 34635
