Jau antra gegužės savaitė, tačiau atmosferoje vykstantys procesai labiau primena ankstyvą žiemą. Tam įtakos turi susidariusi neįprasta blokuojanti aukšto slėgio sritis šiaurinėje Šiaurės Atlanto dalyje (ties Islandija ir Grenlandija). Tokia atmosferos cirkuliacija, iš tikrųjų, labiau būdinga žiemos mėnesiams ir tikrai labai retai susidaro pavasario pabaigoje. Paprastai tokia situacija tampa žemos oro temperatūros bei sniego pavidalo kritulių Europoje priežastimi, kadangi į mūsų regioną atkeliauja arktinis oras. Paskutinis sniegas Lietuvoje dažniausiai iškrinta balandžio mėnesį: pajūrio regione balandžio 8–10 d., Šiaurės Rytų Lietuvoje balandžio 17–19 d. Tačiau pasitaiko metų, kai sniegas iškrinta ir gegužės mėnesį. Būtent taip nutiko ir šiais metais. Tai nėra pirmas snygio atvejis paskutinį pavasario mėnesį, tačiau data viena iš vėlyvesnių.
Per paskutinius 60 metų paprastai, jei ir pasnigdavo, tai pasnigdavo gegužės 1–8 dienomis. Tokie atvejai užfiksuoti 1962, 1965, 1977–1982, 1985, 1987, 1990, 1994, 1995, 1997, 1999, 2007, 2011, 2014 metais. Taigi, pasirodo, jog ne toks ir retas reiškinys yra sniegas gegužę. Tuo tarpu rekordas priklauso 1980 metams, kai snigo gegužės 22 dieną, taip pat vėlyvi sniego pavidalo krituliai užfiksuoti ir 1990 metais (gegužės 19 d.). Kaip matome, pastaruoju metu kas 3–4 metai mes sulaukiame sniego pačioje pavasario pabaigoje. Žinoma, tokie reiškiniai neretai būna pakankamai lokalūs (apima vos kelias meteorologijos stotis), o iškritęs sniegas ant žemės paviršiaus greit ištirpsta. Reikia paminėti, jog šį mėnesį išlieka ir stichinių šalnų* tikimybė. Didžiausia jų tikimybė yra gegužės 1–8 dienomis, tačiau neretai stichinės šalnos užfiksuojamos ir mėnesio pabaigoje: 28–29 dienomis 2008 metais, 22–23 dienomis 2004 metais, 23–26 dienomis 2001 metais. Stichinės šalnos Lietuvoje buvo ir birželio (2001, 2004 metais), ir net liepos (1992 metais) mėnesiais.
Kalbant apie oro temperatūrą, tai rekordiškai žemiausia gegužės mėnesio oro temperatūra Lietuvoje siekė -6,8 ºC ir buvo užfiksuota Varėnoje 1965 m. gegužės 5 d. bei 1995 m. gegužės 3 d. Neigiamos oro temperatūros tikimybė išlieka visą kalendorinį pavasarį. 1980 metais gegužės 22 dieną, taip pat Varėnoje, temperatūra buvo nukritusi iki -6,0 ºC. Tuo tarpu maksimali oro temperatūra, ir vėlgi Varėnoje :), buvo užfiksuota 1958 metų gegužės 28 dieną, ji siekė 32,6 ºC.
Nors prognozuojama, jog greitu metu dieną oro temperatūra Lietuvoje pakils iki 15 ir daugiau laipsnių, tačiau pastovi šiluma į Šiaurės Europą tikrai neskuba. Šiuo metu susidariusi atmosferos cirkuliacijos sistema, o kartu ir neigiamos geopotencialaus aukščio anomalijos rodo, kad vėsūs orai išsilaikys didžiąją dalį gegužės. Prognozuojama, jog gegužė bus daug šaltesnė, lyginant su standartine klimato norma (12,4 ºC). Šis neigiamas nuokrypis gali siekti 2–3 laipsnius.
Žvelgiant globaliau, bent vienas pastovus dalykas, kuris buvo šį pavasarį, tai sniego danga šiauriniuose regionuose (Š. Amerika, Sibiras). Staigus sniego dangos „netekimas“ paskatina greitesnį dirvožemio išdžiuvimą ir tuo pačiu pakyla oro temperatūra. Vis dėlto, šį pavasarį sniego danga užsispyrusiai ilgai išsilaiko tiek Azijos, tiek Šiaurės Amerikos žemynuose. Tokį ilgą sniego dangos periodą nulėmė tai, jog didelės sniego atsargos buvo sukauptos dar praeitų metų rudens viduryje, žiemos pradžioje ir išsilaikė iki pat šiol. Sniego danga dėl aukšto savo albedo, keičia Šiaurės pusrutulio radiacinį balansą, o kartu ir atmosferos cirkuliaciją bei terminį režimą. Yra tikimybė, jog per ateinančias savaites sniego danga ims sparčiai tirpti, tačiau jei ji ir toliau nyks tik po truputį, išlaikydama savo apimtis, tai gali stipriai paveikti ir ateinančios vasaros orus.
* Stichinė šalna – paros vidutinė oro temperatūra ≥10 ºC, oro (dirvos paviršiaus) temperatūra <0 ºC.
** Albedas – atspindėtojo ir bendro spinduliuotės srauto, krintančio ant paklotinio paviršiaus, santykis. Išreiškiamas vieneto dalimis arba procentais. Albedas priklauso nuo paklotinio paviršiaus pobūdžio. Ypatingai didelę reikšmę turi spalva: šviesūs paviršiai atspindi didesnę spinduliuotės dalį nei tamsūs. Todėl tamsūs paviršiai įšyla žymiai greičiau.
Parengė: LHMT Klimatologijos skyrius
