Karantino laikotarpis ypatingai išryškino socialinių paslaugų poreikį: ir senjorams, ir šeimoms su vaikais, ir vienišiems asmenims. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimus, kurių pagrindinis tikslas – stiprinti teikiamų socialinių paslaugų kokybę, tobulinti socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinę kompetenciją.
„Tikimės, kad pokyčiai padės užtikrinti vienodą socialinių paslaugų kokybę visoje šalyje. Socialinis darbas įgalina asmenis, šeimas, bendruomenes ir visuomenę įveikti kylančias socialines problemas ir išvengti galimų socialinių problemų ateityje. Socialinį darbą dirbančiųjų atsidavimas, motyvacija ir profesinės kompetencijos užtikrina kokybiškesnę pagalbą kiekvienam, kuriam jos prireikia“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, apsilankiusi Jonavos rajono socialinių paslaugų centre.
Bus kuriamas Metodinis kompleksinių paslaugų šeimai centras
Vienas iš pagrindinių pokyčių – iš šiuo metu šalyje veikiančių bendruomeninių šeimos namų atrinkti įstaigą, kuri bus metodinis kompleksinių paslaugų šeimai centras. Jame bus teikiama metodinė pagalba dėl kompleksinių paslaugų šeimai organizavimo ar teikimo, jų kokybės gerinimo bei dalinamasi gerąja patirtimi, teikiant šias paslaugas.
Numatoma, kad metodinio kompleksinių paslaugų šeimai centro kokybiškoms funkcijoms vykdyti kasmet prireiks apie 500 tūkst. eurų.
Reguliariai keliama profesinė kompetencija, vyks savireguliacija
Socialinių paslaugų srities darbuotojų specifinių kompetencijų trūkumas lemia netolygią teikiamų socialinių paslaugų kokybę, paslaugų trūkumą, darbuotojų „perdegimą“. Vienas iš būdų spręsti išvardintas problemas – stiprinti socialinių darbuotojų profesines kompetencijas dalyvaujant mokymuose ir supervizijoje. Kompetencijos tobulinimas bus įskaitomas į darbuotojo darbo laiką, mokant jo vidutinį darbo užmokestį. Reguliariai profesinę kompetenciją siūloma tobulinti visiems socialinių paslaugų srities darbuotojams.
„Socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimas, kompetencijų didinimas lemia paslaugų kokybę gyventojams. Tie darbuotojai, kurie yra arčiausiai žmogaus, ypatingai kai mes kalbame apie socialinių darbuotojų padėjėjus, turi išmanyti kaip geriausiai padėti žmogui. Džiugu, kad nauji įstatymo pakeitimai didelį dėmesį skiria būtent socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimui“, – teigia Jonavos rajono socialinių paslaugų centro direktorė Valentina Demidenko.
Taip pat siūloma sukurti socialinių paslaugų srities darbuotojų savireguliacijos mechanizmą. Tai padės užtikrinti socialinio darbo kaip profesinės veiklos vidinį suderinamumą, reguliarų, tikslingą, socialinių paslaugų srities darbuotojų poreikius atliepiantį kompetencijos tobulinimą, profesinio elgesio standartų laikymąsi.
Aukštesnė kvalifikacija individualios priežiūros darbuotojams
Aukštos kvalifikacijos turėjimas – viena iš socialinių paslaugų kokybės užtikrinimo sudedamųjų dalių. Būtent individualios priežiūros darbuotojas (socialinio darbuotojo padėjėjas ir lankomosios priežiūros darbuotojas) yra specialistas, esantis arčiausiai socialinių paslaugų gavėjo: senyvo amžiaus, neįgalaus, vaiko ar šeimos, kuriems reikalinga pagalba. Todėl tinkamas specialisto pasiruošimas ir kvalifikacija yra itin svarbūs.
Siūloma patikslinti reikalavimus individualios priežiūros darbuotojui (socialinio darbuotojo padėjėjui ir lankomosios priežiūros darbuotojui), t. y., kad šį darbą turi teisę dirbti asmuo, turintis tokį patį išsilavinimą kaip socialinis darbuotojas, arba asmuo, įgijęs individualios priežiūros darbuotojo (socialinio darbuotojo padėjėjo ar lankomosios priežiūros darbuotojo) kvalifikaciją pagal individualios priežiūros darbuotojo profesinio mokymo programą, arba išklausęs ne trumpesnius nei 400 (ankščiau buvo 40) akademinių valandų įžanginius mokymus.
Šiam pakeitimui įgyvendinti reikės apie 28 mln. eurų. Lėšos suplanuotos Europos Sąjungos struktūriniuose fonduose.
Socialinis darbas skaičiais
Remiantis 2020 m. liepos mėn. atliktais „Spinter tyrimais”, 69 proc. šalies gyventojų socialinį darbą vertina kaip naudingą visuomenei. Dažniausiai manoma, kad socialinį darbuotoją geriausiai apibūdina žodis „padėjėjas“ (57 proc.), 42 proc. respondentų socialinį darbuotoją sieja su konsultantu, 38 proc. – su specialistu, 37 proc. – su prižiūrėtoju.
Socialinio darbo esmė dažniausiai suvokiama kaip socialinių paslaugų organizavimas (48 proc.). 39 proc. respondentų socialinį darbą suvokia kaip pagalbos teikimą asmenims, patekusiems į sudėtingą gyvenimišką situaciją. Beveik pusė (48 proc.) respondentų socialinio darbuotojo darbo naudą visuomenei įžvelgia tame, kad socialinis darbuotojas rūpinasi vienišais senoliais. 36 proc. apklaustųjų teigia, kad socialinis darbuotojas prisideda prie neįgaliųjų integracijos visuomenėje. Trečdalio (34 proc.) tyrimo dalyvių teigimu socialinis darbuotojas prisideda prie skurdo ir socialinės atskirties mažinimo.
Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inf.
