Po Velykų Lietuvos mokyklose prasidės moksleivių atostogos. Atostogų metu ugdymas nėra vykdomas, todėl tėvams, kurie karantino metu prižiūri namuose besimokančius pradinukus, ligos išmokos už atostogų laikotarpį nėra mokamos.
Anksčiau išduoti nedarbingumo pažymėjimai galios ir per atostogas. Jei nedarbingumo pažymėjimas nesergančio vaiko priežiūrai išduotas ilgesniam laikotarpiui, pavyzdžiui, 60 dienų, pasibaigus atostogoms jis tęsis iki numatyto nedarbingumo pažymėjimo termino pabaigos.
Jei po atostogų vaikas tęs mokymąsi nuotoliniu būdu, ligos išmoka ir toliau galės būti mokama. Jei pradinukas mokysis mišriuoju būdu, ligos išmoka taip pat toliau galės būti mokama, tačiau tik tais atvejais, kai ligos išmoką gaunantis ir vaiką prižiūrintis asmuo nedirbs ir negaus jam priklausančio darbo užmokesčio.
Jeigu nedarbingumo pažymėjimo galiojimas baigsis per mokinių atostogas, o po jų būtinybė prižiūrėti nesergantį vaiką išliks, dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo reikia, kaip įprasta, kreiptis į šeimos gydytoją.
Šių metų kovo mėnesį išduota per 18 tūkstančių nedarbingumo pažymėjimų dėl priežiūros esant epideminei situacijai, vasarį – 24 tūkstančiai. Palyginti, prieš metus, 2020 metų kovą, buvo išduota per 100 tūkstančių nedarbingumo pažymėjimų nesergančių vaikų priežiūrai namuose.
Kas gali gauti ligos išmoką?
Kai karantino metu atsiranda būtinybė prižiūrėti darželinuką, priešmokyklinuką, pradinuką ar pagal bendrojo arba specialiojo ugdymo programą besimokantį vaiką su negalia dirbantiems tėvams, globėjams, seneliams gali būti mokamos ligos išmokos. Ligos išmoka siekia 65,94 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus”.
Gydytojo išduotas nedarbingumo pažymėjimas dar nereiškia, kad ligos išmoka bus paskirta. Išmokai gauti teisės į išmoką dieną žmogus turi būti apdraustas ligos socialiniu draudimu, taip pat turėti sukaupęs ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą.
Savarankiškai dirbantys gyventojai (išskyrus dirbančius pagal verslo liudijimą) nuo šių metų vasario yra laikomi apdraustaisiais ligos ir motinystės socialiniu draudimu, jei jie yra sumokėję valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas ir pateikę SAV pranešimą „Sodrai” apie savarankiškai dirbantį asmenį už kalendorinį mėnesį, ėjusį prieš mėnesį, kurį įgyjama teisė į išmoką.
Įmokas už tą patį mėnesį, kai atsiranda teisė gauti išmoką, gali sumokėti tik tie savarankiškai dirbantys asmenys, kurie įmokų už praėjusį mėnesį nesumokėjo dėl to, jog praėjusį mėnesį buvo laikinai nedarbingi arba gavo ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokas arba teisė gauti išmoką atsirado tą patį kalendorinį mėnesį, kurį jie pradėjo vykdyti veiklą.
Koks yra ligos išmokos dydis?
Ligos išmokos dydis apskaičiuojamas individualiai pagal asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius tris mėnesius, buvusius prieš mėnesį iki mėnesio, kai išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Pavyzdžiui, jei teisė gauti ligos išmoką atsirado balandį, vertinamos gruodžio, sausio ir vasario mėnesį gautos draudžiamosios pajamos.
Ligos išmoka yra priskiriama prie apmokestinamųjų pajamų, todėl nuo išmokos taip pat yra atskaitomas 15 proc. GPM ir 6 proc. PSD įmoka.
Norint gauti ligos išmoką, reikia pateikti neterminuotą ligos išmokos prašymą „Sodrai”. Prašymą galima pateikti per asmeninę „Sodros” paskyrą www.sodra.lt/gyventojui, prisijungus su elektroniniu parašu, el. bankininkyste ar per e. valdžios vartus.
Pateiktas neterminuotas prašymas galioja visiems ateities ligos ar ligonio slaugymo (priežiūros) atvejams. Jį galima pateikti bet kuriuo metu, net nelaukiant, kol susirgsite ar reikės slaugyti susirgusį šeimos narį.
Asmeninėje paskyroje taip pat galima patikrinti, ar priimtas sprendimas dėl ligos išmokos skyrimo. Jei nurodysite savo el. pašto adresą, visa informacija bus siunčiama ir elektroniniu paštu.
