Per pandemiją smurto artimoje aplinkoje atvejų skaičius Lietuvoje išaugo apie 20 proc., augimo tendencija ryški ir kitose Europos Sąjungos šalyse. Statistika rodo, kad 2021 m. sausio mėnesį mūsų šalyje dėl smurto artimoje aplinkoje registruota beveik 5000 pranešimų, per 2020 metus buvo fiksuoti 58 553 pranešimai, 2019 metais – 53 075. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skyrė per 350 tūkst. eurų nevyriausybinėms organizacijoms, kurios dirbs su smurtautojais, siekiančiais atsikratyti netinkamo elgesio, bei stiprins smurto artimoje aplinkoje prevenciją.
Smurtinio elgesio keitimo programos, paslaugų smurtautojams ir žmonėms, kurie susiduria su alkoholio priklausomybe, tinklo plėtra, kompleksinės smurtinio elgesio keitimo paslaugos, priklausomybių prevencijos priemonės, visuomenės informavimas, kaip artimoje aplinkoje atpažinti smurtą ir kaip elgtis, kur kreiptis jį pastebint ar patiriant – tai tik dalis suplanuotos nevyriausybinių organizacijų veiklos, siekiant sustabdyti smurtą artimoje aplinkoje.
Nevyriausybinės organizacijos yra nuolatinis ministerijos partneris, kuris padeda atliepti skirtingų žmonių grupių socialinius poreikius. Finansuodama jų projektus, ministerija prisideda ne tik prie šių organizacijų stiprinimo, bet taip pasiekia pagalbos reikalingus žmones visoje šalyje.
2020 m. nevyriausybinių organizacijų projektams, skirtiems smurto artimoje aplinkoje prevencijai ir smurtiniam elgesiui keisti, paskirstyta virš 300 tūkst. eurų.
Ką daryti patyrus smurtą?
Norint padėti žmogui, patiriančiam smurtą, labai svarbu, kad jis turėtų palaikymą iš aplinkos. Deja, smurtautojai dažnai būna gerokai apriboję socialinius aukos ryšius, pavyzdžiui, neleidžia net skambinti artimiesiems, o ir artimųjų pasitaiko tokių, kurie smurtą artimoje aplinkoje toleruoja ir aukai padėti neskuba.
Situaciją aštrina ir Lietuvoje paskelbtas karantinas – paprastai aukos laukia, kol liks vienos ir tik tada ieško pagalbos. Laukia, kol smurtautojas išeis į darbą, o vaikai – į mokyklas ir tik tada, pavyzdžiui, pabėga pas gimines ar draugus.
Kai pagalbos reikia čia ir dabar – kreiptis į policiją numeriu 112, taip pat galima šiuo tel. numeriu išsikviesti pagalbą SMS žinute, nurodant vardą ir pavardę, tikslų įvykio (nelaimės) vietos adresą, kas atsitiko ir kokios pagalbos reikia. Smurtas artimoje aplinkoje yra žmogaus teisių ir laisvių pažeidimas, jis priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, todėl pačiai aukai nereikia rašyti pareiškimo. Įvertinus situaciją šeimoje, smurtautojas gali būti atskiriamas nuo nukentėjusiojo asmens.
Policija smurtą artimoje aplinkoje patyrusio žmogaus kontaktus perduoda Specializuotos pagalbos centrui. Specializuotos pagalbos centrai teikia pagalbą visoje šalyje. Centro specialistai ne vėliau kaip kitą darbo dieną po informacijos gavimo susisiekia su smurtą artimoje aplinkoje patyrusiu asmeniu ir pasiūlo jam specializuotą kompleksinę pagalbą.
Centrų darbuotojai turi daug patirties padedant smurtą patyrusiems žmonėms pakeisti savo situaciją: teikiamos teisinės, psichologinės konsultacijos, trumpalaikė ar ilgalaikė pagalba smurtą artimoje aplinkoje patiriančiam asmeniui, centro darbuotojai padeda susiorientuoti, kokią pagalbą auka gali gauti įvairiose institucijose, tarpininkauja ją gaunant.
Į Specializuotos pagalbos centrą galima kreiptis ir savarankiškai, nelaukiant, kol situacija taps pavojinga gyvybei. Pagalba teikiama telefonu, el. paštu, SMS žinutėmis ir kitomis klientui prieinamomis elektroninėmis priemonėmis.
Informaciją apie specializuotos pagalbos centrų kontaktus galima gauti ir policijos informacijos numeriu 8 700 60000.
SADM informacija
