Kiek kartų girdėtas patarimas vyti šalin įtampą ir nestresuoti, nes „susigadinsite” skrandį, praskriejo pro ausis taip ir neišgirstas. Pasirodo, tokie įspėjimai turi rimtą pagrindą. Pasak Vilniaus „Kardiolitos klinikų” Gastroenterologijos centro gydytojo gastroenterologo Viliaus Kontenio, įtampa ir patiriamas stresas vienareikšmiškai gali tapti ne tik virškinamojo trakto sutrikimų, bet ir skrandžio ligų priežastimi.
Poveikis dar ankstyvoje vaikystėje
Įtampa ir patiriamas stresas ne tik veikia nuotaiką, bet iš tikrųjų daro ilgalaikę žalą organizmui. Jeigu su stresoriais vaikas susiduria ankstyvame amžiuje, ateityje tai gali tapti net pagrindine rizikos susirgti virškinamojo trakto ligomis priežastimi.
„Ankstyvame amžiuje susidūrimas su stresu yra pagrindinis rizikos veiksnys, kad vyresniame amžiuje galima susirgti virškinamojo trakto ligomis. Kai kurie ankstyvojo gyvenimo laikotarpio stresoriai, įskaitant psichosocialinius ir imunologinius (alergija, infekcinis ar mitybos), įtraukti kaip virškinamojo trakto ligų rizikos veiksniai, kurie gali atsirasti vėliau gyvenime”, – apie rizikos veiksnius dar vaikystėje pasakoja gydytojas.
Glaudus virškinamojo trakto ryšys
Pasak V. Kontenio, taip yra todėl, kad žarnyną ir nervų sistemą jungia glaudūs tarpusavio ryšiai. Jie sudaro vadinamą smegenų-žarnos ašį: „Dėl ilgalaikio streso sutrinka minėtos ašies sąveika, tuomet atsiranda daugybė virškinamojo trakto sutrikimų, susijusių su maisto netoleravimu, išsivysto peptinės opos, gastroezofaginis refliuksas, dirgliosios žarnos sindromas, uždegiminės žarnyno ir kitos funkcinės virškinamojo trakto ligos.”
Stresas neigiamai paveikia ir žarnyno darbą. Jis gali daryti įtaką virškinamojo trakto judesių, sekrecijos pokyčiams, padidinti žarnyno pralaidumą, daryti neigiamą poveikį virškinamojo trakto gleivinės kraujotakai, mikrobiotikai, jos regeneracijai.
Pasekmės – kartais ir visam gyvenimui
Ar patirto streso pasekmės virškinimui lydės visą gyvenimą, anot gydytojo gastroenterologo, priklauso nuo to, kokius sutrikimus sukėlė patirta įtampa. Jeigu vieni atvejai pagydomi greičiau – tai kiti gali išlikti visam gyvenimui.
„Tokios ligos kaip opaligės ar gastroezofaginis refliuksas (GERL) gali būti gydomi taikant kombinuotą gydymą protonų pompos inhibitoriumi, koreguojant mitybą ir antacidiniais preparatais. Bet sergant uždegimine žarnyno liga, skiriamas ilgalaikis gydymas. Kartais jo reikia ir visam gyvenimui”, – gydymo atvejus komentuoja specialistas.
Žinoma, uždegimines žarnyno ligas sukelia ne vien stresas. Jos turi ir kitų priežasčių. Tad tikslią ligos diagnozę nustatys gydytojas, atsižvelgdamas į nusiskundimus.
Tarp šiandienos tendencijų
Pasak gydytojo, streso ir įtampos sukelti negalavimai – viena didžiausių šiandienos gastroeneterologinių susirgimų tendencijų. Žmonės vis dažniau kreipiasi su tokio pobūdžio nusiskundimais, o ligą nustatyti padeda išsami atvejo analizė.
„Atskirti ir įtarti ligos sukėlėją padeda išsamūs tyrimai: pilvo skausmo lokalizacija, ryšys su stresine būsena, svorio pokyčiais, infekcine liga, antibiotikais, aliarmo simptomais. Atliekami laboratoriniai tyrimai –koprograma, bendras kraujo tyrimas, biocheminiai kraujo tyrimai, celiakijos serologija, skydliaukės hormonai, kalprotektino kiekybinis tyrimas išmatose. Taikomi ir instrumentiniai metodai – gastroskopija, kolonoskopija, echoskopija, ginekologinis ištyrimas ir kiti”, – tyrimus vardina V. Kontenis.
Juntami simptomai
Kiekvienas susirgimas, pasak gydytojo, pasireiškia skirtingais simptomais. Opaligei būdingas deginantis skausmas epigastryje, pablogėjimas prieš/po valgio, ankstyvas sotumo jausmas, pilvo pūtimas, raugėjimas, riebaus maisto netoleravimas, rėmuo, pykinimas, apetito stoka, silpnumas.
Taip pat ir gastroezofaginį refliuksą (GERL), kuriam būdingas deginimas ar skausmas už krūtinkaulio, kąsnio pojūtis gerklėje, skonio pokytis burnoje (dažniausiai rūgštumas, galimas kartumas), atsirūgimai, pasunkėjęs ar skausmingas maisto rijimas, balso užkimimas, dantų ėduonies pažeidimas.
Prevencija – fizinis aktyvumas
Siekiant mažinti streso sukeliamų simptomų poveikį organizmui, gydytojas pataria ne tik keisti mitybos, bet ir gyvenimo įpročius – daugiau judėti, atrasti veiklą, kuri atpalaiduotų. Tam tikrų maisto produktų atsisakymas padės išvengti simptomų paūmėjimo bei sumažins ligos pojūčių atsiradimą.
„Mitybos ir gyvenimo būdo įpročių pakeitimai galimi kaip prevencija. Dažnai susiduriant su GERL, iškyla klausimas, ko nevalgyti, tačiau ne visiems vienodai simptomus skatina tie patys produktai. Svarbu ieškoti veiklos, kuri padėtų atsipalaiduoti nuo įtemptos darbo dienos.
Svarbi ir psichologinė elgesio terapija. Psichoterapija padeda pacientams pakeisti neproduktyvias mintis bei elgesį, moko įgūdžių, kaip geriau valdyti stresą ir nerimą. Kognityvinė elgesio terapija gali būti naudingiausia priemonė, padėsianti susidoroti su nuolatiniu virškinamojo trakto sutrikimu. Reikėtų dažniau taikyti relaksacinę terapiją, kuri apima daugybę metodų, skirtų padėti žmonėms atsipalaiduoti ir sumažinti reagavimą į stresą”, –sprendimus apžvelgia gydytojas gastroenterologas V. Kontenis.
