Tradicinis gyventojų ir būstų surašymas, kai gyventojai surašomi juos lankant namuose, tampa istorija. Naujas būdas leis greičiau įvertinti gyventojų skaičių ir sutaupyti valstybės lėšų
Lietuvos statistikos departamentas kas dešimtmetį vykdomą gyventojų ir būstų surašymą atliks naudodamas jau sukauptus valstybės administracinius duomenis.
„Valstybės registruose ir informacinėse sistemose renkami, kaupiami ir atnaujinami visi pagrindiniai surašymui reikalingi rodikliai. Valstybės registrai egzistuoja jau dešimtmečius, jų duomenų kokybė kasmet gerėja todėl gyventojų surašymą atliksime ne klausėjams vaikštant nuo namo prie namo, bet naudodamiesi šiuolaikinėmis technologijomis ir bendradarbiaudami su kitomis valstybės institucijomis. Taip surašymus atlieka daug Europos šalių“, – teigia Lietuvos statistikos departamento gyventojų ir būstų surašymo skyriaus vedėja Vanda Vaitekūnienė.
Toks surašymo būdas padės pagerinti rezultatų kokybę, išvengiant klaidingų duomenų pateikimo, duomenų skenavimo, apdorojimo, kodavimo klaidų ir sutaupyti valstybės lėšų. 2011 m. surašymui atlikti buvo pasamdyta 6000 klausėjų ir 2000 instruktorių. Dabar šį darbą atliks 5 darbuotojų komanda. Nebereikės daugybės priemonių – surašymo lapų, specialios aprangos ir skiriamųjų ženklų surašinėtojams, nebus transporto išlaidų ir pan.
Įprasta, kad visos pasaulio šalys gyventojų surašymus atlieka kas dešimtmetį. Tačiau šiuolaikiniame pasaulyje tai per ilgas laikotarpis, sparčiai besikeičiant aplinkai ir žmonių gyvenimui dešimties metų senumo duomenys – nebeaktualūs. Sprendimams priimti reikalinga ne tik detali, bet ir operatyvi statistika. Suvesti, apdoroti ir paskelbti 2011 m. gyventojų ir būstų surašymo duomenis užtruko net dvejus metus. Atliekant gyventojų surašymą iš administracinių šaltinių tam prireiks kur kas mažiau laiko. Ateityje planuojama tokius gyventojų surašymus atlikti kasmet.
Toks duomenų surinkimo būdas bus patogesnis ir gyventojams, nes nebereikės pildyti surašymo lapų, į namus įsileisti nepažįstamų žmonių, baiminantis dėl saugumo. Registrų duomenų naudojimas labai reikšmingas ir esant dideliam gyventojų mobilumui. Klausėjams būdavo sudėtinga surasti gyventojus, dažnai keičiančius savo gyvenamąją vietą.
Gyventojų ir būstų surašymas bus atliekamas 2021 m. Bus naudojami 19-kos valstybės registrų ir informacinių sistemų surinkti duomenys apie gyventojus ir jų būstus:
Gyventojų, Nekilnojamojo turto, Mokinių, Studentų, Pedagogų registrų, SODROS, VMI, Privalomojo sveikatos draudimo, Socialinės paramos šeimai, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos, Lietuvos darbo biržos, Nakvynės namų informacinių sistemų duomenys ir kt.
Naujas surašymo būdas kelia ir daug iššūkių. Ne visų surašymo rodiklių apibrėžimai sutampa su registruose esančių rodiklių apibrėžimais, kelia problemų skirtingas registrų atnaujinimo laikas, vidiniai registrų struktūrų pokyčiai ir kt.
Vienas iš probleminių rodiklių – asmens gyvenamoji vieta. Pagal tarptautines rekomendacijas šalys pačios pasirenka, kokia gyvenamoji vieta bus nurodoma – deklaruota ar faktiškai gyvenama.
„Mes atlikdami surašymą gyvenamąją vietą prilyginsime deklaruotai gyvenamajai vietai, nors gerai žinome, kad realybėje gali būti kitaip. Neretai deklaruojama fiktyvi gyvenamoji vieta – siekiant gauti vietą norimame darželyje, mokykloje ar tam tikrą paramą. Todėl būtina tobulinti teisinę bazę, kad žmonėms nereikėtų gudrauti ir deklaruoti savo gyvenamą vietą kitur, negu jie realiai gyvena“, – sako V. Vaitekūnienė, vadovavusi ir 2011 m. gyventojų ir būstų surašymui.
Spręsdami kylančias problemas ir siekdami parengti kuo kokybiškesnę informaciją, statistikai glaudžiai bendradarbiauja ir bendradarbiaus su mokslininkais.
Pirmoji šalis atlikusi gyventojų surašymą registrų pagrindu buvo Danija. Ji savo gyventojus taip surašė dar 1981 m. Vėliau prie surašymų registrų duomenimis perėjo ir kitos šalys. Kaip pavyzdį galima paminėti Skandinavijos šalis, kuriose gyventojai skatinami deklaruoti savo gyvenamą vietą ten, kur jie faktiškai gyvena. Tikrovę atspindintys registrai leidžia sutaupyti gyventojų laiką ir valstybės lėšas bei pagerinti statistinių rezultatų kokybę.
2021 m. surašymą registrų pagrindu planuoja atlikti trečdalis Europos Sąjungos šalių.
Lietuvos statistikos departamento informacija
