Beveik visi tėvai išgyvena tam tikrą sukrėtimą profilaktinių patikrinimų metu sužinoję, kad vaikas nemato taip gerai, kaip turėtų matyti, kad reikės akinių… Dar labiau gąsdina tai, kad mažylis ima žvairuoti. Noras padėti vaikui ir baimė dažnai verčia rinktis akinius ar operacijas. Tačiau yra ir natūralių būdų, kurie gali padėti grąžinti vaikui regėjimą iki idealaus dar neuždėjus akinių ar nepadarius žvairumą koreguojančių operacijų.
Regėjimo sutrikimo priežastis – įtampa
Visų funkcinių regėjimo sutrikimų (trumparegystė, toliaregystė, astigmatizmas, žvairumas) priežastimi garsus amerikiečių gydytojas oftalmologas V.H. Beitsas įvardija įtampą. Anot jo, regėjimo sutrikimų augimas yra tiesiogiai susijęs su kultūra, kurioje gyvena šiuolaikinė visuomenė. Joje galioja tam tikros normos, nuostatos, požiūriai, kokiu reikia būti, kad būtum sėkmingas ir laimingas. Ir tai sukelia įtampą ne tik suaugusiems, bet ir vaikams.
Vaikams regėjimas sutrinka nuo artimiausioje aplinkoje patiriamos įtampos: šeimoje, darželyje, mokykloje. Toje aplinkoje egzistuojantys elgsenos modeliai jautresniam vaikui kelia įtampą. Visi mes skirtingi, kaip skirtingi yra mūsų pirštų anstpaudai. Ir vaikai skirtingi. Vienam išėjimas į darželį – didelis malonumas, kitam – neapsakoma kančia. Todėl kiekvienu regėjimo sutrikimo atveju reikia bandyti išsiaiškinti, kas konkrečiam vaikui kelia įtampą.
Trumparegystė
Dalinuosi tik savo septynerių metų patirtimi dirbant regėjimo gerinimo stovyklose, visų galimų atvejų, išimčių negaliu žinoti, tačiau tendencija yra aiški. Tai dažniausiai mokyklinio amžiaus vaikai, kurių savivertė yra sumenkinta. Iš jų labai dažnai reikalaujama paklusnumo, disciplinos, gerų mokymosi rezultatų, punktualumo, atsakingumo ruošiant namų darbus, planuojant savo dienotvarkę, papildomų užsiėmimų lankymo. Jie lyginami su savo klasiokais mokymosi pasiekimais ir pažangumu: „pažiūrėk, kaip Jonukas gerai mokosi, koks geras vaikas, mokykis iš jo…“ ar pan.Tokie vaikai labai stengiasi pateisinti tėvų ir mokytojų lūkesčius, nes supranta, kad tik tokius gerus ir paklusnius juos mylės. Jie nesijaučia mylimi tokie, kokie yra: padaužos, visur besikarstantys, lakstantys, pamirštantys, nerūpestingi, norintys žaisti, lakstyti po balas, miegoti ir gyventi. Suaugusiųjų užvelkami standartai ir reikalavimai jiems tampa per sunkūs, jie pavargsta. Bet stengiasi ir tos pastangos sukelia didelę įtampą.
Kaip padėti vaikui prasidėjus trumparegystei?
Daugelio trumparegių istorijos yra panašios: užsidėjus pirmuosius akinius regėjimas ima palaipsniu silpti, o akinius tenka stiprinti. Todėl svarbiausia yra nedėti akinių nei žiūrėjimui į lentą, nei į televizorių, nei į tolį. Nes tai bus labai bloga pradžia, garantuojanti akinius visam likusiam gyvenimui. Tačiau akinių neuždėti neužteks. Pastangos įžiūrėti, kai nesimato taip pat sukelia įtampą ir dėl to regėjimas taip pat silpsta.
Aš būsiu labai nepopuliari tokiais pasiūlymais, nes jie reikalauja keisti požiūrį į nusistovėjusią, su(si)kurtą ir veikiančią sistemą, rutiną, nuostatas ir pan. Be to, veikianti sistema nuolat gąsdina įvairomis sankcijomis, o aplinkinių nuomonė taip pat daro stiprų spaudimą. Bet pasiūlymai tikrai veikia. Ir kažkam, galbūt nedaugeliui, jie bus naudingi.
- Supraskite, kad jei lankant mokyklą vaikui sutriko regėjimas, reiškia jam per sunku. Atsakykite sau į klausimą, kas nutiks, jei vaikas nenueis vieną kitą dieną į mokyklą, nenueis į būrelį, nes jaučiasi pavargęs arba tiesiog neturi tam nuotaikos. Kas bus, jei jis nepadarys namų darbų ir gaus dvejetą? Kas bus, jei jo standartizuotų testų rezultatai bus blogi? Kas bus, jei jis neišlaikys kokių nors egzaminų arba paskutinėse klasėse sugalvos mesti mokyklą? Ar jis išliks jūsų vaiku, ar jūs vis dar jį mylėsite ir leisite jam kvėpuoti ar priekaištausite stovėdami už nugaros ir nuolat apie tai priminsite „ugdydami“ atsakingą ir pareigingą pilietį?Leiskite vaikui būti vaiku, gyventi vaikišką, bet ne suaugusiųjų gyvenimą. Į stovyklas kartais atvažiuoja 8-9 m. vaikų, kurie turi tik vieną laisvadienį – sekmadienį, o visom kitom dienom grįžta namo 21 val.
- Telefonus ir kompiuterius tėvai perka vaikams patys, nes neturi laiko santykiui su vaikais. Vaikas įlindo į telefoną ir taip ramu, galima visus darbus pasidaryti… Dar daugiau, vaikai mokosi naudotis telefonais ir būti juose iš suaugusiųjų. Dažnai tėvai reikalauja mažiau žaisti kompiuteriu ar telefonu patys jį laikydami rankose ir ką nors „labai naudingo“ jame rasdami. Lygiai taip pat, kai rūkydami, vartodami alkoholį, gerdami kavą aiškina, kad vaikams tai daryti negerai. Tačiau tikras santykis, gilus bendravimus gali pakeisti bet kokį kompiuterinį žaidimą ar bendravimą socialiniuose tinkluose. Bendros veiklos, žygiai, pasivaikščiojimai/pasibuvimai šeimomis, draugų kvietimas į namus kuria tikrus ir gyvus santykius tarp žmonių. Blogiausia yra tai, kad kai vaikas neturi ką veikti, jis ima telefoną ir tokiu būdu neleidžia pailsėti savo psichikai. Neturėjimas ką veikti leidžia pailsėti psichikai.
- Buvimas kuo ilgiau lauke, gamtoje ramina vaiko psichiką, padeda jam atsipalaiduoti. Regėjimas gerėja tik atsipalaidavimo metu. Jokie pratimai per prievartą, „nes reikia, kad akys pasveiktų“ nevekia. Tik tada, kai vaikas gali gyventi pagal savo prigimtį, gali būti savimi: žaisti, lakstyti, išsipurvinti, kurti, tik tada sugrįžta geras regėjimas. Jei gyvenate mieste, savaitgalius praleiskite gamtoje.
- Lenkijoje atlikti tyrimai rodo, kad 95 proc. sportuojančių vaikų regėjimo sutrikimų neturi. Todėl judėjimas, bet kokia sporto šaka, ypatingai ten, kur yra kamuolys, kamuoliukas, yra gerai. Tik priminsiu, kad vaikas pats turi norėti sportuoti, jam turi tai patikti. Tai neturi būti neišsipildžiusios tėvų svajones tapti futbolininku, plaukiku ar krepšininku pildymas arba reikalavimas užsiimti kažkuo „prasmingu“.
- Stebėkite savo reikalavimus vaikui, savo toną, kai kalbate su juo. Jis nurodinėjantis, reikalaujantis, įsakmus ar švelnus, kupinas meilės ir pasididžiavimo savo vaiku? Ar nuolat primenate ir akcentuojate jo klaidas, ar giriate ir dėkojate už tai, ką jam pavyko padaryti? Vaiko savivertę gali padėti auginti šeimos pokalbiai vakarais apie tai, ką kiekvienam šeimos nariui pavyko padaryti gerai tą dieną. Aptarkite vakarais visi, ką kam pavyko gerai padaryti ir užrašykite. Po mėnesio – dviejų pamatysite rezultatus.
- Pagrindinis pratimas vaikams yra palmingas. Jį reikia daryti kuo dažniau, daugiau žaidimo forma: slėpynės, daiktų spėjimasa r pan., kai užmerktos akys yra uždengiamos delnais. Prieš kiekvieną naktį atliekamas palmingas leis atsibusti ryte atsipalaidavus labiau.
- Pasivaikščiojimas/buvimas aklinoje tamsoje atmerktomis akimis. Jei nėra galimybės pabūti naktį gamtoje, kur nėra jokios šviesos, pasirinkite vonios kambarį arba naktinėmis užuolaidomis užtamsintą kambarį vakare. 15-20 minučių žaidimo, šokio, buvimo tamsoje prabudina už periferinį matymą atsakingas ląsteles, kurios nuima krūvį nuo centrinės regos dienos šviesoje ir matosi gerokai ryškiau.
Sigita Kriaučiūnienė, www. sveikuoliai.lt
