Šiandien mokykla turi plačias galimybes kurti savitą modelį bei turėti savo filosofiją. Tam turime nemažai pavyzdinių rekomendacijų ir metodikų. Mokyklos pasirinkimo laisvę dažniausiai nulemia vietos bendruomenėje aptarti prioritetai ir pasvertos galimybės. Vis dažniau mokyklos prioritetu yra laikomas sveikatos ugdymas, sveikos gyvensenos puoselėjimas, o pastaruoju metu – ir fizinio aktyvumo didinimas. Ypač fizinio aktyvumo stoką pajutome užklupusios COVID-19 pandemijos metu, kuomet buvo paskelbtas karantinas ir turėjome likti namuose. Mokyklų bendruomenėms reikėjo labai greitai persiorientuoti, keisti darbo stilių, galvoti ir rūpintis ne tik žiniomis, bet ir fizine bei psichine vaikų sveikata.
Rūpestis savo bendruomenės fizine, psichine ir socialine sveikata, sveika gyvensena, dalijimasis patirtimi – sveikatą stiprinančios mokyklos modelis, kuris jau 28 metai veikia Lietuvoje. Šį modelį Europos mokykloms 1992 m. pasiūlė Europos Taryba, Europos Komisija, Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuras ir 43 šalys į jį atsiliepė. Lietuva nuo 1993 m. taip pat įsitraukė į šią veiklą ir iki šių dienų sėkmingai ją vykdo. Šiuo metu Lietuvos sveikatą stiprinančių mokyklų tinklą sudaro 586 mokyklos 59 savivaldybėse. Šių mokyklų tikslas – stiprinti mokinių ir kitų mokyklos bendruomenės narių fizinę, protinę, dvasinę sveikatą, gilinti sveikatos žinias bei bendromis mokytojų, medikų, šeimos bei visuomenės pastangomis kurti integruotą, visa apimančią sveikatos stiprinimo bei sveikatai palankią aplinką.
Kodėl mokyklos vis dažniau renkasi sveikatą stiprinančios mokyklos modelį?
Atsakymą diktuoja mokslininkų atlikti tyrimai bei praktikų išsakyta nuomonė:
· sveikatą stiprinanti mokykla išsiskiria iš kitų mokyklų aiškia sveikatos stiprinimo vizija, koordinuota veikla ir komandiniu darbu;
· tokioje mokykloje daugiau dėmesio skiriama fizinei, psichinei, emocinei sveikatai bei svetingos aplinkos kūrimui;
· sveikatą stiprinančioje mokykloje svarbus kiekvienas jos narys, jis gali reikšti savo nuomonę sveikatos klausimais, siūlyti ir prisidėti keičiant mokyklos aplinką į sveikesnę, nes čia vyrauja demokratija, teisumas ir sąžiningumas;
· pastebėta, kad tokios mokyklos gali suteikti geresnes ir saugesnes sąlygas mokiniams ir mokytojams, sutelkti ir suaktyvinti tėvus bendriems tikslams stiprinant vaikų sveikatą;
· tokiose mokyklose dirbantys specialistai moka įsivertinti savo pasiekimus ir dalytis gerąja patirtimi su kitais;
· mokyklų visuomenės sveikatos specialistai glaudžiai bendradarbiauja su mokytojais, tėvais ir sprendžia vaikų sveikatos stiprinimo klausimus;
· sveikatą stiprinančios mokyklos nuolat ieško inovatyvių sveikatos stiprinimo būdų, su partneriais ir bendraminčiais skleidžia sveikatos idėjas, dalyvauja įvairiuose šalies ir tarptautiniuose projektuose, dalijasi gerąja patirtimi ne tik savo bendruomenėse, bet ir už jų ribų (pvz., užklupus COVID-19 pandemijai, mokyklos skleidė gerąją patirtį ir savo šalyje, ir Tarptautinio sveikatą stiprinančių mokyklų tinklo Facebook paskyroje);
· sveikatą stiprinančios mokyklos pirmosios atsiliepia į politikų iškeltus tikslus bei uždavinius ir padeda juos įgyvendinti (pvz., jau daugelis sveikatą stiprinančių mokyklų renkasi ir aktyvios mokyklos statusą bei įgyvendina Vyriausybės sprendimus – didinti vaikų ir jaunimo fizinį aktyvumą).
Kokios perspektyvos laukia?
Jau šiandien turime savivaldybių, kurių visos mokyklos arba didesnė jų dalis turi sveikatą stiprinančios mokyklos statusą. Todėl toms savivaldybėms siūloma kurti regioninius sveikatą stiprinančių mokyklų tinklus. Tai ateityje suteiktų galimybes mokykloms artimiau bendradarbiauti vietos lygmeniu, keistis informacija ir padėti vieni kitiems įgyvendinant bendrus projektus, plačiau pažvelgti kuriant sveikatai palankią aplinką ir tenkinant visų bendruomenių sveikatos stiprinimo interesus. Šiuo žingsniu tarp mokyklų siūloma puoselėti draugiškus santykius, kurie duotų naudos visiems ir suteiktų didesnę galimybę rinktis sveikesnį gyvenimą.
Lietuvos sveikatą stiprinančių mokyklų tinklo koordinatorių didelė patirtis ir praktika jau šiandien gali pasiūlyti mokykloms konkrečiais pavyzdžiais grįstas sėkmės istorijas, įrodymais ir gerąja praktika patvirtinantį dviejų sektorių – sveikatos ir švietimo – bendradarbiavimą bei teikti metodinę pagalbą rengiant sveikatos stiprinimo programas, vaikų sveikatos stiprinimo klausimais. Be to, sveikatą stiprinančios mokyklos gali tapti ir aktyviomis mokyklomis bei pastiprinti save fizinio aktyvumo srityje.
Atlikti įvairūs fizinio aktyvumo tyrimai apie vaikų sveikatos pokyčius rodo ne itin gerėjančią situaciją: daugėja nutukusių vaikų, vis dažniau aptinkamas padidėjęs sistolinis kraujo spaudimas, prastėja kognityvinių funkcijų raida, lėtėja medžiagų apykaita. Mokslininkai tai sieja su vaikų fizinio aktyvo stoka bei vyraujančiu ilgu sėdėjimu: prie TV ekranų, kompiuterinių žaidimų, išmaniųjų telefonų, namų darbų ir kt. Ypač mažas fizinis aktyvumas pastebėtas karantino metu, kai vaikai ištisas dienas leidžia namuose, o nuotolinis fizinis ugdymas nedaug ką gali padėti.
Keisti situaciją galima. Jau nuo 2019 m. pradėta skatinti mokyklų bendruomenes rinktis aktyvios mokyklos modelį. Tokia mokykla skiria daugiau dėmesio ir laiko mokinių fizinio aktyvumo skatinimui, integruoja fizinį aktyvumą į kasdienį mokinių ir kitų mokyklos bendruomenės narių gyvenimą, rūpinasi mokyklos fizine aplinka, kuri skatintų daugiau judėti. Šiandien vaikai ir jaunimas daug laiko praleidžia prie ekranų: pamokos, laisvalaikis yra išmaniosiose technologijose. Aktyvios mokyklos modelis – ideali išeitis praskaidrinti kasdienybę sveikatai naudinga aktyvia fizine veikla. Tačiau tam turi būti nusiteikusi visa mokyklos bendruomenė ir turėti iš anksto apgalvotą fizinio aktyvumo skatinimo mokykloje planą.
Kas turėtų būti numatyta mokyklos fizinio aktyvumo skatinimo plane?
Jame turėtų būti numatyta:
-
- fizinio aktyvumo skatinimo mokykloje sistemos sukūrimas;
- fizinis ugdymas pagal amžiaus grupes, atsižvelgiant į vaikų pajėgumą ir poreikius;
- fizinio ugdymo pamokų patrauklumas, naujų fizinio aktyvumo galimybių integravimas;
- fizinio ugdymo mokytojų kvalifikacijos kėlimas;
- fizinio aktyvumo skatinimas prieš pamokas, pertraukų metu, po pamokų, laisvadieniais;
- fiziniam aktyvumui palankios ir patrauklios aplinkos, papildomos infrastruktūros kūrimas;
- didesnė įvairių nemokamų, aktyvumą skatinančių, būrelių pasiūla;
- šeimos, kaimynų, draugų įtraukimas į mokyklos fizinį aktyvumą;
- apsaugotų aikštelių, skirtų laikyti fizinį aktyvumą skatinančiam transportui (dviračiams, paspirtukams, riedlentėms ir kt.) įrengimas;
- fizinio aktyvumo inventoriaus priežiūra, atnaujinimas, įsigijimas ir kt.
Sėkmingas plano įgyvendinimas ir aktyvios mokyklos modelio diegimas atneš sėkmę tuomet, kai pati mokykla turės nusistačiusi aiškią viziją fiziniam aktyvumui stiprinti, nuspręs, kokias konkrečias veiklas vykdys ir pasitelkusi visą bendruomenę imsis šių veiklų. Pradžioje galimi sunkumai, vėliau tai pereis į kasdieninius įpročius, na o perspektyvoje virs įgūdžiais. Šiandien šalyje jau turime 128 aktyvias mokyklas, tikėtina, kad ir kitos mokyklos panorės sustiprinti savo fizinį aktyvumą ir būti pripažintos aktyviomis mokyklomis. Taigi aktyvi mokykla – mokyklų bendruomenių kelias į žvalesnę ir sveikesnę ateitį.
Pristatyti du modeliai – sveikatą stiprinančios mokyklos ir aktyvios mokyklos. Kad ir kokį modelį pasirinktų mokykla, neapsiriks, nes tai atveria naujas galimybes siekti geresnės visos mokyklos bendruomenės sveikatos.
Nijolė Paulauskienė,
Vaikų sveikatos stiprinimo skyriaus visuomenės sveikatos specialistė,
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras
