Lietuvos statistikos departamentas Tarptautinės moterų solidarumo dienos proga pateikia statistinę informaciją apie moteris Lietuvoje ir Europos Sąjungoje (ES).
Išankstiniais duomenimis, 2017 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 1,5 mln. moterų, tai 225 tūkst. daugiau negu vyrų. Moterys sudarė 54 proc. visų gyventojų, 100 vyrų teko 117 moterų. 2016 m. pradžioje ES valstybėse narėse gyveno 261 mln. moterų, arba 12 mln. daugiau negu vyrų. Moterys sudarė 51 proc. visų gyventojų, 100 vyrų teko 105 moterys.
Gimsta mažiau, bet gyvena ilgiau
Paprastai gimsta daugiau berniukų nei mergaičių. 2015 m. Lietuvoje gimė 31,5 tūkst. kūdikių, iš jų 15,3 tūkst. (48,6 proc.) mergaičių, ES – 5,1 mln. kūdikių, iš jų 2,48 mln. (48,6 proc.) mergaičių.
Moterys Lietuvoje vidutiniškai gyvena 10 metų ilgiau nei vyrai. 2015 m. moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 79,6 metų, vyrų – 69,1 metų. 2014 m. duomenimis, ES vyrų ir moterų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės skirtumas yra gerokai mažesnis ir sudaro 5,5 metų (moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė – 83,6 metų, vyrų – 78,1 metų). Tikėtina, jog ilgiausiai gyvens ispanės (iki 86,2 metų), prancūzės (iki 86 metų) ir italės (iki 85,6 metų).
Baltijos moterys – labiausiai išsilavinusios ES
Išankstiniais Eurostato duomenimis, 2016 m. vidutinį ir aukštesnį nei vidutinį išsilavinimą turėjo 95,7 proc. 25–64 metų amžiaus Lietuvos moterų, 94 proc. – Estijos, 93 proc. – Latvijos. 2015 m. aukštosiose mokyklose daugiausia moterų studijavo socialinį darbą (88 proc.), farmaciją (81 proc.), odontologiją ir veterinariją (po 76 proc.), humanitarinius mokslus (75 proc.), mediciną (69 proc.) ir pedagogiką (65 proc.).
Uždirba mažiau nei vyrai
2016 m. ketvirtąjį ketvirtį moterų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) sudarė 759,2 EUR, vyrų – 888,2 EUR.
2015 m. ES didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis pramonės, statybos ir paslaugų įmonėse, išskyrus viešąjį valdymą ir gynybą; privalomąjį socialinį draudimą, buvo Estijoje (26,9 proc.), Čekijoje (22,5 proc.) ir Vokietijoje (22 proc.), o mažiausias – Italijoje ir Liuksemburge (po 5,5 proc.). Lietuvoje moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis buvo 14,2 proc.
2015 m. Lietuvoje didžiausiais moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis (spalio mėn.) buvo finansinės ir draudimo veiklos įmonėse – 38,5 proc., taip pat žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo – 34,3 proc., informacijos ir ryšių – 29,5 proc. Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkiui įtakos turėjo ne teisinio, o socialinio ir ekonominio pobūdžio veiksniai – vyrų ir moterų profesija, išsilavinimas, amžius, darbo stažas, vyrų ir moterų skaičius tam tikroje ekonominėje veikloje ir kitos priežastys.
