Pasak 1931 m. šaltinių, „Suvalkijos sostinė Marijampolė stūkso daugybės plentų susikirtimo taške.” Čia susieina keliai iš Kauno, Kalvarijos, Šakių, ir per Vilkaviškį iš Virbalio. Tokiu būdu Marijampolės keliai apraizgo beveik visą pietryčių Lietuvą.
Todėl Marijampolės autobusų stotyje visuomet didelis judėjimas ir triukšmas, kurio galėtų būti kiek mažiau. Stotyje šeimininkaujantys autobusų savininkai dėl keleivių pešasi tarpusavyje. Tampo žmones už rankovių, tempia į savo autobusus klientų bagažus. O ir patys autobusai gana maži ir suvargę.
Už pervežimą paima gana brangiai: iki Kauno galima nusigauti už penkis litus. Jei kartais prieš įsėdant vilioja, kad nuveš už tris litus, tai neapsigaukite. Kelis kilometrus už miesto išvažiavus, tuoj prašo primokėti.
Taip autobusų susisiekimas Marijampolėje buvo tvarkomas anksčiau. Bet dabar šiek tiek padėtis jau pasitaisiusi. Kiekvieną rytą miesto autobusų stotyje galima pamatyti didelį, modernišką, trijų tonų ir 40 vietų autobusą.
Jis priklauso Marijampolės savanorių grupei. Iki Kauno galima nuvažiuoti už tris litus pirmoje vietoje ir du litus antroje vietoje. Važiavimas lygus, be jokių kratymų.
Dabar iki Kauno vis dar kursuoja apie trisdešimt senų, apiplyšusių mašinų. Vietoje jų turėtų kursuoti bent penki toki ilgi, dideli, nauji autobusai. Būtina griežtai sutvarkyti tvarkaraščius. Kiekvienas keleivis turi teisę žinoti, kada ir kurią valandą jis gali išvykti iš miestų.
Mažesnis mašinų skaičius taupytų valstybės kelių būklę. Sueikvotų mažiau iš užsienio įvežamo benzino. Taip galvoja vienintelio moderniško autobuso Marijampolėje savininkai – savanoriai. Tenka pripažinti, kad jie yra vieninteliai lietuviai miesto autobusų savininkų tarpe.
Ta pati savanorių grupė neseniai įsigijo jau antrą šešių ratų, trijų tonų ir keturiasdešimties vietų autobusą. Raginkime visus lietuvius į Kauną rinktis keliauti tik šiais moderniais autobusais“, – reklaminę agitaciją pabaigia reporteris.
Tomas Sušinskas
