Taikų tautų sambūvį lemia ne tik tinkama valstybės politika, bet ir bendrapiliečių santykiai, noras arba nenoras pažinti vieniems kitus. Tautinių bendrijų taryboje prie Tautinių mažumų departamento darbuojasi 28 įvairių Lietuvos tautinių bendruomenių atstovai, kurie Departamentui padeda jausti daugiakultūrės Lietuvos visuomenės pulsą.
„Esame kaip viena didelė šeima, susitinkanti tiek skausmo, tiek džiaugsmo valandomis“, – sako nuo 1972-ųjų Lietuvoje gyvenanti latvė Gunta Ronė, Tautinių bendrijų tarybos pirmininkė. Taryboje ji darbuojasi jau penktą kadenciją.
Laukia įstatymo, aiškiau apibrėžiančio tautinių mažumų statusą ir teises
Tautinių bendrijų taryba yra patariamoji institucija, kuri atstovauja Lietuvos tautinių mažumų interesams politikos koordinavimo klausimais, darbuojasi kartu su Tautinių mažumų departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Nuo tautinės mažumos, kurios skaitlingumas, visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje viršija 100 tūkst. žmonių, renkami trys Tarybos nariai, nuo tautinės mažumos, kurios skaitlingumas yra nuo 10 tūkst. iki 100 tūkst. – du atstovai, nuo tautinės mažumos, kurios skaitlingumas mažesnis nei 10 tūkst. – vienas atstovas.
„Į Tautinių bendrijų tarybą išrinkti tautinių bendrijų atstovai ne tik rūpinasi aktualiais klausimais, siūlo įvairias iniciatyvas, bet ir organizuoja kultūrinius, edukacinius renginius“, – pasakoja G. Ronė.
Aktualiausiu šio laikotarpio klausimu tautinių bendrijų tarybos pirmininkė G. Ronė įvardina Tautinių mažumų įstatymą – jis jau buvo pateiktas svarstyti Seimui, bet situacija, pašnekovės žodžiais, kol kas neaiški. Lietuvoje gyvena 154 tautinės bendruomenės ir, anot G. Ronės, valstybės politika tautinių mažumų atžvilgiu turėtų skirtis nuo tos, kuri formuojama į Lietuvą atvykstančių migrantų atžvilgiu.
„Dabartinės tautinės mažumos čia gyvena kelis šimtus metų, tad ir jų nuostatos, pasaulėžiūra bei poreikiai yra kitokie, nei ką tik į šalį atvykusių žmonių. Įstatymai turėtų konkrečiau apibrėžti tautinių mažumų statusą ir teises“, – įsitikinusi Tautinių bendrijų tarybos pirmininkė.
Laukia didesnio nacionalinio transliuotojo dėmesio
Labai svarbūs ir tautinių bendrijų kultūros puoselėjimo, spaudos klausimai. G. Ronės pastebėjimu, tautinėms mažumoms ne taip ir paprasta prisistatyti plačiajai visuomenei žiniasklaidoje, paaiškinti, kuo ir kaip tautinės bendruomenės gali praturtinti šalies kultūrinį gyvenimą.
Jai pritaria ir kita Tautinių bendrijų tarybos narė, Lietuvos rumunų kultūros bendrijos ,,Dačija“ pirmininkė Lučija 
Bartkienė, sakydama, kad skaitlingesnės tautinės bendruomenės yra puikiai matomos ir girdimos Lietuvos visuomenėje, turi savo laidų radijo ir televizijos stotyse, o mažesnėms bendruomenėms reikia gerokai paplušėti, kad galėtų pristatyti savo darbus ir projektus. „Siekiame, kad ir mažesnės bendruomenės būtų įdomios Lietuvos žiniasklaidai ir visuomenei. Labai tikimės daugiau nacionalinio transliuotojo dėmesio“, – kalbėjo pašnekovė. Jos žodžiais, tautinės bendruomenės įdomios ne tik savo šokiais ir dainomis, kaip dažnai manoma, bet esama ir labai svarbių istorinių ryšių atradimų, kurie įdomūs ne tik tautinių bendrijų atstovams, bet ir visai Lietuvai.
„Mes ieškome galimybių kuo išsamiau ir aktyviau pristatyti savo kultūrą ir istoriją. Tautinės bendrijos yra išsibarsčiusios po visą Lietuvą, tad kartais pasigendame tokios bendros erdvės, kurioje galėtume apie savo tradicijas ir papročius papasakoti visuomenei. Skaudu, kuomet dėl to, kad mažiau vieni kitus pažįstame, viešojoje erdvėje pasigirsta kokių nors nepagrįstų pareiškimų ar kaltinimų Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų atžvilgiu“, – kalbėjo G. Ronė.
Anot Tautinių bendrijų tarybos pirmininkės, visuomenė turi suvokti, kad tautinės mažumos siekia kuo geresnės integracijos ir jų supratimas apie gyvenimą Lietuvoje yra toks pat, kaip ir lietuvių. „Nesinorėtų, kad kultūriniai skirtumai būtų panaudojami kokių nors nesantaikų kurstymui. Juk visi kartu gyvename ir sugyvename šimtmečius, tad viskas, ko mums reikia – tai daugiau teigiamo požiūrio vieniems į kitus, – kalbėjo ji. – Itin sudėtinga romų situacija Lietuvoje, nors įvairių projektų ir ketinimų ją gerinti esama daug, pokyčiai nevyksta taip greitai, kaip norėtųsi.“
Tautinės bendruomenės nori būti išgirstos, kai kalbama apie tautiškumą
Tautinių bendrijų tarybos pirmininkės G. Ronės žodžiais, tautinių bendrijų atstovus pozityviai nuteikia sostinės savivaldybės iniciatyva keletą miesto gatvių papuošti stilizuotomis lentelėmis: „Džiaugiamės, kad sulaukiame didelio palaikymo iš sostinės mero Remigijaus Šimašiaus. Vilniuje jau kabo dešimt gatvių pavadinimų lentelių su užrašais įvairių tautinių mažumų kalbomis.“
Tautinių bendrijų taryba aktyviai dalyvauja seminaruose, kur mokosi renginių organizavimo, kontaktų užmezgimo. Nelieka nepažymėtos ir įvairios sukaktys, ir svarbios tautų istorijos datos, bendruomenės noriai lankosi vieni kitų parodose, konferencijose, knygų pristatymuose.
Rusų kultūros centro bei Tautinių bendrijų tarybos narė Nadiežda Petrauskienė, kalbėdama apie tautinių mažumų situaciją, sako: „Sąlygas kultūros plėtrai, istorinės atminties išsaugojimui, projektų rengimui turime. Nemažai pagalbos sulaukiame iš Tautinių mažumų departamento, kuris aktyviai organizuoja įvairius projektus, rūpinasi jų finansavimu.“ Pašnekovės teigimu, tautinės bendrijos tikisi ir aktyvesnio politinio palaikymo, mat viešojoje erdvėje dažnai tarsi primirštama, kad Lietuva yra skirtingų tautų kraštas.
„Neretai, kai viešojoje erdvėje kalbama apie tautiškumą ir etninę kultūrą, tai daroma tik iš lietuvių požiūrio taško ir gana sudėtinga išgirsti įvairių tautų atstovų nuomones. Kartais pasigendame to bendrumo jausmo, kad visi esame vienos šalies piliečiai. Esu Lietuvos rusė, mano vaikai auga čia, tad labai pasigendu projektų, kurie padėtų mums stiprinti vienybės jausmą“, – kalbėjo N. Petrauskienė, čia gimusi ir gyvenanti visą savo gyvenimą.
Tautinių mažumų departamento atkūrimas – naujo etapo pradžia
Jau antrus metus veikia atkurtas Tautinių mažumų departamentas, tad pozityvios permainos atsispindėjo ir Tautinių bendrijų tarybos veikloje. „Anksčiau šis klausimas buvo puikiai išspręstas – veikė Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Lietuvą užklupus krizei institucija buvo likviduota: išeivijos klausimai priskirti Užsienio reikalų ministerijai, tautinių mažumų – Kultūros ministerijai. Sumažėjo ir specialistų, kurie rūpinosi mums aktualiais projektais, tad ir mūsų pačių galimybės operatyviai spręsti iškylančias problemas anuomet sumenko“, – pasakojo Tautinių mažumų tarybos pirmininkė G. Ronė. Jos nuomone, atkūrus Tautinių mažumų departamentą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, situacija gerokai pasikeitė.
Departamentas darbuojasi labai aktyviai. Rengiama daug mokymų, seminarų, itin naudingų susitikimų ir konferencijų. Tautinių bendrijų taryba turėjo progų susipažinti su kitų šalių gerosios praktikos pavyzdžiais, išgirsti, kaip sprendžiami tautinių mažumų klausimai.
Ronė džiaugiasi kad iš Departamento sulaukiama ne tik pagalbos, bet ir padrąsinančio požiūrio, bendruomenėms teikiant projektus. Tautinių mažumų departamentas skyrė patalpas, kuriose kaupiamas informacijos archyvas, laikomi tautiniai drabužiai. „Tai labai reikalingas kampelis, kur žmonės gali susirinkti pabūti kartu, dirbti, organizuoti veiklas“, – akcentavo Tarybos pirmininkė, primindama, kad šios institucijos pagalba apima ne tik kultūrinius klausimus, – jei prireikia teisininkų ar kitų specialistų konsultacijos, Tautinių mažumų departamentas ištiesia pagalbos ranką.
„Labai svarbu, kad vienos bendruomenės žinotų apie tai, kokius projektus ir renginius vykdo kitos, vieni iš kitų galėtų mokytis, keistis patirtimi, bendradarbiauti. Būtent prie šio bendradarbiavimo skatinimo itin aktyviai prisideda Tautinių mažumų departamentas“, – pastebėjo L. Bartkienė, pripažindama svarų Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės vaidmenį, inicijuojant ir vykdant daugiau skirtingas tautines bendruomenes jungiančių projektų.
Tautinių mažumų departamento prie LR Vyriausybės informacija.
