„Profesinis vėžys“ – pavadinimas, kurį girdėjęs yra retas, nors vėžinių susirgimų šalyje nuolat gausėja. Sunkių ir net mirtimi pasibaigti galinčių ligų, sukeltų darbo kenksmingomis sąlygomis, tikslios priežastys Lietuvoje vis dar nustatomos itin retai.
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI), vykdančios Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros (EU-OSHA) ryšių punkto funkcijas Lietuvoje ir Lietuvos profesinės sveikatos specialistų draugijos (LPSSD) organizuotoje konferencijoje „Darbo aplinka ir profesinis vėžys“ ekspertai diskutavo apie per mažai įvertinamus pavojus sveikatai ir būtinybę didinti pačių darbuotojų sąmoningumą.
„Bendrai ES ir išsivysčiusiose šalyse apie 120 tūkst. žmonių kasmet susiduria su profesiniu vėžiu ir iš jų apie 80 tūkst. baigiasi mirtimi. Lietuvoje jau daug metų susirgimai onkologinėmis ligomis auga“, – situaciją pristato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus patarėja Asta Einikienė.
Taip pat A. Einikienė atkreipė dėmesį, kad oficialūs profesinio vėžio diagnostikos skaičiai neatspindi realios situacijos – nuo 1993 iki 2017 metų Lietuvoje buvo diagnozuoti viso labo 7 tokie atvejai. Anot specialistės tai tikrai neatspindi realios onkologinių susirgimų, susijusių su darbu, situacijos ir jų turėtų būti ženkliai daugiau.
„Tarptautinės vėžio tyrimo agentūros duomenimis, nuo 4,5 proc. iki 8,5 proc. nustatytų onkologinių ligų sukelia darbo aplinkoje esantys kancerogenai“, – pabrėžia Asta Einikienė.
Menkai vertinamas pavojus – cheminės medžiagos
EU-OSHA Lietuvos Ryšių punkto koordinatorė ir VDI komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Nerita Šot didžiausia problema įvardino tai, kad pavojingų cheminių medžiagų yra praktiškai visose darbo vietose.
„Supratimas ir informuotumas apie cheminių medžiagų paplitimą yra gana menkas. O jos gali sukelti tiek ūmių, tiek ilgalaikių sveikatos problemų. Blogiausia, kad ilgalaikį poveikį labai sunku pastebėti, nes pavojingos medžiagos organizme kaupiasi ilgą laiką“, – apie poveikį sveikatai kalba N. Šot.
Anot N. Šot, didelės įmonės vienu metu naudoja 1000 ir daugiau cheminių medžiagų, kurios tarpusavyje dar ir sąveikauja, tad daro kompleksinį poveikį. Taigi, darbuotojui vienu metu gali daryti poveikį šimtai skirtingų medžiagų.
„Ne tik mažos ir vidutinės, bet ir didelės įmonės vis dar turi mažai arba neišsamią informaciją apie naudojamas pavojingas medžiagas bei jų keliamą pavojų žmonių sveikatai arba darbo vietai. Tad pirmas ir svarbiausias žingsnis turėtų būti – tai išsiaiškinti“, – apie žinių svarbą kalba Kauno technologijos universiteto profesorė Dr. Jolanta Dvarionienė.
Be to J. Dvarionienė apgailestavo, kad iki šiol galima dažnai pamatyti įmonėse ant sienos kabančias apsaugos priemones, kurios dažniausiai nėra dėvimos. Tai, pasak jos, yra žmonių požiūrio ir nežinojimo problema.
„Ypatingai svarbus žingsnis yra supratimo didinimas. Darbuotojas turi suvokti, kad jam pjaustant statybinius blokelius, įkvepiamos dulkės besikaupdamos gali sukelti plaučių vėžį. Manau, šis suvokimas tikrai paskatintų naudoti asmenines apsaugos priemones”, – sako N. Šot.
Kenksmingos sąlygos gali būti ir nematomos
Dažnai kancerogenai suprantami kaip cheminės medžiagos ar cheminiai veiksniai, tačiau fizikiniai ir biologiniai veiksniai taip pat yra kancerogenai. Kuo toliau tuo daugiau mūsų aplinkoje yra fizikinių veiksnių, tad labai sunku išskirti, ar jie veikia darbo aplinkoje ar namų.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorė Rūta Ustinavičienė atkreipė dėmesį į elektromagnetinės spinduliuotės įtaką vėžiniams susirgimams, o kadangi elektromagnetinių laukų žmogus negali jausti, tad šis veiksnys yra netgi pavojingesnis už chemines medžiagas.
„Vienas iš tokių nejuntamų veiksnių – mobilių telefonų spinduliuotė, kurios dažnis labai artimas mikrobangų krosnelių naudojamiems spinduliams. Pagalvokime, kaip veikiamas maistas mikrobanginėse krosnelėse, tai lygiai taip pat mobilieji telefonai veikia mūsų organizmą“, – ypatingai atkreipti dėmesį į mobiliųjų telefonų spinduliuotę ragina R. Ustinavičienė.
Elektromagnetinės spinduliuotės poveikis yra kelių rūšių. Pirmiausiai tai – šiluminis poveikis, kurį puikiai iliustruoja mikrobangų krosnelės pavyzdys. Kitas nešiluminis poveikis yra kancerogeninis.
Poveikį valdyti įmanoma
Bevielės technologijos, kurių gausu tiek darbo, tiek namų aplinkoje, daro žmonių gyvenimą lengvesnį, tačiau kartu tai yra dar vienas elektromagnetinės spinduliuotės šaltinis. O didžiausios rizikos grupėje yra visų pirma vaikai ir paaugliai, jeigu jie gyvena padidintos elektromagnetinės spinduliuotės sąlygomis, tai rizika iki 2 kartų didesnė susirgti tam tikromis vėžio rūšimis. O antroji grupė – dirbantieji, kuriems rizika susirgti yra nuo 2 iki 4 kartų didesnė.
„Priemonių mažinti spinduliuotę tikrai yra. Prie tos ausies, kurios yra kalbama, smegenų dalis spinduliuotės sugeria daug daugiau. O dėl vaikų galvos dydžio, jie sugeria žymiai daugiau elektromagnetinės spinduliuotės. Tad vaikams iki 10 metų rekomenduojama kuo mažiau naudotis mobiliais telefonais. Geriausia kalbant mobiliuoju telefonu naudotis ausinėmis – tokiu būdu sumažinama rizika“, – pataria R. Ustinavičienė.
Taip pat profesorė atkreipia dėmesį, kad bevielio interneto stotelės jokiu būdu nerekomenduojama įsirengti šalia miegamojo ar vaikų kambario, kitu atveju visą parą būsite veikiami elektromagnetinių laukų. Lygiai taip pat ir darbo vietoje – nederėtų jų įrengti kabinete. Žmonės, mėgstantys dirbti pasidėję nešiojamąjį kompiuterį ant kelių, turėtų žinoti, kad tai yra papildomos spinduliuotės šaltinis.
Mobilaus telefono krovimo metu spinduliuotė yra labai didelė, tad žmonės turintys įprotį, savo telefoną krauti nakties metu ant miegamojo stalelio, turėtų to atsisakyti.
