Degalinės alkoholiu nebeprekiauja jau beveik trejus metus. Tačiau dabar kai kurie teisininkai prabyla apie tai, kad toks draudimas iš tiesų nėra galiojantis.
Alfa.lt konsultavę teisininkai atliko Alkoholio kontrolės įstatymo normų analizę. Jos išvadose teigiama, kad Seimo nariai 2009–2011 m. netinkamai suprato Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio nuostatą, todėl parengė netinkamą įstatymo pakeitimo projektą. Manydami, kad uždraudžia prekiauti alkoholiu degalinėse, jie tiesiog panaikino 2002 m. nustatytą lengvatą degalinėms.
Ar gali būti, kad suklydę Seimo nariai suklaidino žiniasklaidą, o ši – visuomenę? Jau trejus metus degalinės, patikėjusios draudimu, neprekiauja alkoholiu, nors galėtų tą daryti, įsitikinę teisininkai.
Vietoj draudimo buvo pašalinta lengvata?
Bylas dėl alkoholio pardavimo degalinėse nagrinėję teismai daro išvadas, kad Alkoholio kontrolės įstatyme yra numatytas baigtinis prekybos vietų, kuriose leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, sąrašas ir konstatuoja, kad nuo 2016 m. mažmeninė prekyba alkoholiniais gėrimais degalinėse draudžiama.
Vis dėlto nauji apribojimai iš tiesų neuždraudė prekiauti alkoholiniais gėrimais degalinėse, o tik panaikino nustatytą lengvatą, sudariusią galimybę prekiauti alkoholiniais gėrimais stacionarinėse degalinėse nesteigiant specializuotų skyrių.
Šiuo metu dauguma Lietuvoje veikiančių stacionarių degalinių atitinka nustatytą stacionariosios mažmeninės prekybos vietos sąvoką.
Degalinės norėtų prekiauti toliau
Lietuviškų degalinių sąjungos direktorius Vidas Šukys patikino, kad prekyba alkoholiu buvo svarbi verslui, tačiau buvo pasirinktas pigaus populizmo kelias: „Minate ant žaizdos. Bet kuri prekyba, kuri duoda pelną, yra svarbi. Viską turime uždirbti patys: ir dideliems atlyginimams, ir mokesčiams valstybei. Tik kad valstybė nevertina verslo indėlio, vaikosi pigaus populizmo“.
Kalbėdamas apie prekybos draudimą, V. Šukis patikino, kad skirtingas įstatymų interpretavimas Lietuvoje yra įprastas, tačiau ne visada teisingas.
„Mes ir dar kaip analizavome, su rimtai advokatais, tai mums daug kainavo. Paskutinis draudimas buvo apskųskas Europos Komisijai. Kas iš to, jiems mes reikalingi tik dėl užsienio rinkos kaip pirkėjai. Pasvarstė skundą ir pasakė, kad nenori kištis į valstybės vidaus reikalus.
O kodėl tą rinką apribojo tik degalinėms? Todėl, kad mes nesame oligopoliniai dariniai. Ir kai sumaišo politiką su verslu, turime, ką turime. Žinome, kas prekiauja degalinėse, yra tų pavydžių. Tik gaila, kad projektuojantis, statant paskirtis buvo numatyta kaip degalinės ir to negalima pakeisti dabar. Suprantama, jeigu draudimai būtų panaikinti, degalinės mielai toliau prekiautų, bet apie tai galime tik pasvajoti“, – sakė V. Šukys.
Sunku patikėti, kad įvyko klaida
Degalinių tinklo „Cirkle K“ rinkodaros departamento direktorė Renata Timoščik tikina, kad alkoholio prekybos reglamentavimo sąvoką kardinaliai priešingai aiškinančios teisininkų išvados bendrovės nėra pasiekusios.
„Žinoma, tikrai sunku patikėti, kad įvyko masinė klaida, juo labiau, kad teisės aktų keitime dalyvavę ekspertai naujas sąlygas suprato vienareikšmiškai vienodai. Faktas, kad pasikeitus aplinkybėms „Circle K“ tinklo degalinėse teko peržiūrėti ir koreguoti parduodamų prekių asortimentą.
Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų keitimą priimame kaip neišvengiamai pasikeitusias sąlygas ir atsižvelgdami į jas priimame sprendimus dėl veiklos krypčių ir verslo plėtojimo. Jeigu paaiškėtų, kad įvyko neapsižiūrėjimas ar klaidingas teisės akto aiškinimas, tuomet galimai iš naujo vertintume aplinkybes, tačiau kol kas tam neturime pagrindo”, – patikino R. Timoščik.
NTAKD remiasi teismo nutartimi
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) atstovas Jonas Žala patikino, kad anksčiau minėta nuostata, kad alkoholiniais gėrimais galima prekiauti stacionarių degalinių nespecializuotose skyriuose, jau yra panaikinta. Dėl to prekyba alkoholiniais gėrimais visur, kur yra įrengtos stacionarios degalinės, yra draudžiama.
„Vienodą įstatymų ir kitų teisės aktų aiškinimą užtikrina Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, todėl būtina paminėti jo nutartį, kurioje apeliantas ginčijo nutarimą taikyti ekonomines sankcijas dėl prekybos alkoholiniais gėrimais degalinėse. Minėtoje byloje teismas konstatavo, kad yra numatytas baigtinis prekybos vietų, kuriose leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais sąrašas bei paliko galioti ūkio subjektui taikytas ekonomines sankcijas“, – teigė J. Žala.
Remiasi pasenusiu aiškinimu?
NTAKD prekybos alkoholiniais gėrimais degalinėse pažeidimų bylose, siekdamas įrodyti egzistuojantį draudimą prekiauti alkoholiniais gėrimais degalinėse, remiasi Seimo narių 2009 m. aiškinamuoju raštu, tikina teisininkai.
Šiame aiškinamajame rašte iš tikrųjų yra išdėstyti Seimo narių tikslai uždrausti prekiauti alkoholiniais gėrimais degalinėse jau nuo 2012 m. Tačiau Seimui pateiktas, vėliau ne kartą keistas ir galiausiai priimtas įstatymo projektas neatitiko aiškinamajame rašte išdėstytų tikslų.
Pirminiame Seimui 2009 m. pateiktame projekte buvo siūloma panaikinti 2002 m. nustatytą lengvatą, kuri leido degalinėse prekiauti alkoholiniais gėrimais nesteigiant specializuotų skyrių. Tačiau šiame projekte nebuvo suformuluotas joks draudimas.
Paskutiniame 2011 m. Seimui pateiktame projekte buvo pasiūlyta nuo 2012 m. leisti degalinėse prekiauti alkoholiniais gėrimais tik vykdant mažmeninę prekybą, o nuo 2016 m. šį apribojimą panaikinti, kartu panaikinant ir 2002 m. nustatytą lengvatą prekiauti alkoholiniais gėrimais degalinėse nesteigiant specializuotų skyrių. Tokio turinio prekybos alkoholiniais gėrimais degalinėse reglamentavimas Seimo buvo priimtas 2011 m.
Aiškinamieji raštai, lydintys Seimui pateikiamus įstatymų projektus, gali būti pagalbine priemone aiškinant priimto įstatymo normas. Tačiau šis aiškinamasis raštas buvo pateiktas su pirminiu įstatymo projektu. Iki įstatymo priėmimo praėjo dveji su puse metų, pirminis projektas buvo keičiamas kelis kartus, tačiau daugiau jokių aiškinamųjų raštu nebuvo teikiama.
Informacija paskelbta Alfa.lt
