„Ten kur lygūs laukai“, – tokį pasakojimą aptikau prieškario šaltiniuose. Pavasariui įsibėgėjus į keliones po tarpukario Lietuvą leisdavosi visas Kauno elitas. Dažnai jų dėmesį patraukdavo garsioji Sūduva su savo miestais ir miesteliais, kaimais ir bažnytkaimiais.
Prieškario pasakojime apie „Nuostabias Zanavykijos vietas“ skambėjo Kriukių, Gelgaudiškio ir Plokščių vardai. Pateikiu kelionės po Zanavykiją įspūdžius užrašytus daugiau nei prieš aštuoniasdešimt metų.
Anot šaltinių, „Zanavykija tai lygumų kraštas. Kalnų ir ežerų, kuriais taip didžiuojasi Žemaitija ar Aukštaitija čia nėra. Zanavykai gali labiau didžiuotis žemės derlingumu. Ir tikrai žemėvaizdis čia daug kuo skiriasi nuo kitų Lietuvos vietų.
Čia, kur akį beužmesi, tęsiasi lygūs laukai, žalios pievos ir giliai medžių pavėsyje paskendusios gražios ūkininkų sodybos. Boluoja miestelių bažnyčių bokštai, vienas kitas miškelis ir vingiuoja mažieji upeliai pasislėpę tarp žaliųjų laukų.
Didžiausia Zanavykijos upė yra Nova. Iš kur ji tokį keistą pavadinimą gavo nėra tikrai aišku. Greičiausiai nuo Novaraisčio pelkių iš kurių, manoma, ji išteka. Be Novos gana didelės upės dar yra Siesartis, Jotija, Nyka, Penta, Liekė, Aukspirta ir Višakis. Dauguma upių teka iš rytų į vakarus ir įteka į Šešupę, tačiau kitos į Nemuną.
Iš šiaurės Zanavykiją skalauja Nemunas, o iš pietų ir vakarų – Šešupė. Iš rytų šį kraštą dengia dideli miškai. Nemažai miškų, kurie driekiasi iki pat Vokietijos sienos, tęsiasi panemune. Taigi galima sakyti, kad palei Nemuną ir Šešupę yra išsidėsčiusios gražiausios Zanavykijos vietos.
Čia yra visa eilė vasarviečių, kurios nemėgsta kurortinio gyvenimo triukšmo. Turistai gali pataisyti sveikatėlę, ir jaukiai praleisti vasaros atostogas.
Bene labiausiai žinoma vasarvietė bus Kriūkai. Tai miestelis prie pat Nemuno. Vietovę supa sausi, gražūs pušynai. Nemune stūksančioje salelėje įsikūręs visai neblogas pliažas. Tiesa vasarnamių Kriūkuose nėra, tačiau gerų, privačių butų apstu.
Labiausiai Kriūkuose mėgsta dabar vasaroti aplinkinių miestelių žydai. Jei ši vasarvietė būtų dar geriau sutvarkyta, tai drąsiai galėtų pavirsti nedideliu kurortu.
Pasak kraštotyrininko B. Kviklio, nepriklausomybės metais Kriūkuose gyveno beveik keturi šimtai žmonių. Kaimelį puošė beveik septyniasdešimt zanavykų sodybų. 1936 m. kelionių vandeniu įmonė Kriūkuose pastatė „baidokų“ – laivelių dirbtuvę. Kaimelyje buvo pradžios mokykla, kooperatyvas, krautuvės, paštas, policijos punktas ir lentpjūvė. Kriūkai buvo beaugą į vienintelę Šakių rajone vasarvietę.
Tęsiant prieškario pasakojimą apie gražias Zanavykijos vietas, verta atkreipti dėmesį į Krėtkampį. Čia egzistuoja netgi keletas vasarnamių. Vieta gana aukštoka. Kaip įprasta vyrauja sausas pušynas. Dažniausiai atvyksta keli kunigai ir šiaip gamtą mylintys žmonės.
Senokai žinoma vasarvietė – tai Plokščiai. Vieta turinti labai gražią gamtą. Ištisomis pušimis apaugę Nemuno krantai ir gražieji Vaiguvos šlaitai. Nemune – garsioji smėlio salelė. Kaimelyje pakankamas skaičius gerų butų apsistoti. Plokščius itin mėgsta ir žmonės iš užsienio.
Čia dar prieš pirmąjį pasaulinį karą buvo apsistojęs suomių mokslininkas, kuris studijavo lietuvių kalbą. Plokščius buvo pamėgęs ir amžiną atilsį daktaras Vincas Kudirka. Gyvendamas Šakiuose čia buvo dažnas svečias.
Nemažiau išraiškingas ir patogus yra Gelgaudiškio miestelis. Be įprastų pušynų čia vyrauja ir smėlėtos kopos. Miestelyje yra šviesa, didelis parkas ir kitapus Nemuno garsioji Lamkaus pilis. Ypatingai aktyvūs vasarojant Gelgaudiškyje yra šakiečiai.
Jauki vasarojimui vietelė yra ir Žemoji Panemunė. Čia stūkso garsusis piliakalnis ir didelis parkas. Ne mažiau įspūdingi ir Nemuno krantai. Nepaprastai gražūs vaizdai atsiveria ir ties Ilguva. O anapus Nemuno iškyla Veliuona su Pilies ir Gedimino piliakalniais.
Iš vasarojimo vietų dar paminėtinas Sudargas ir Slavikai. Lankytinos vietos – tai Kudirkos Naumiestis su himno autoriaus paminklu ir gražiąja bažnyčia. Sintautai – P. Vaičaičio tėviškė. Nors susisiekimas Zanavykijoje nėra labai geras, bet vasarai artėjant autobusais galima dardėti jau visais keliais, – pasakojimą užbaigia turistas.
Tomas Sušinskas
